Mažoji religinė liaudies architektūra

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Bartašiškės kaime, Janušausko Petro sodyboje stovi koplytstulpis 2,5 m. aukščio. Jame yra Šv. Šeimynos skulptūrų grupė, kurią horizontaliai sudaro Marijos, Kristaus ir Juozapo statulėlės. Vertikaliai išeina Šv. Trejybės grupė: Dievas sūnus, Šv. Dvasia ir Dievas tėvas. Šoniniuose langeliuose stovi Šv. Antano ir vyskupo su lazda statulėlės. Jų autorius nežinomas. Anksčiau šis koplytstulpis stovėjo Gedminiškės kaime prie Stulgio Prano sodybos. 1945 m. koplytstulpiui sunykus jį parsivežė, perdirbo ir pasistatė savo kieme Janušauskas Petras.

Pasakojo Janušauskas Petras 60 m. gyv. Bartašiškės kaime. Užrašyta 1982 m.

Šilalės r., Jucaičių apyl., Deblių kaime yra kapeliai apdėti netašytų akmenų tvora. Rytinėje tvoros dalyje yra įdėta trinamoji girna. Vidury kapelių yra mūro koplyčia, statyta 1895  —  1896 m. Prieš tai čia stovėjo medinė koplyčia. Ją pastatė Deblių kaimo žmonės. Vartelius padirbo Kvederys Pranas. Medinius kryžius statė Milašius Vincentas iš Grublių kaimo. Du cementinius kryžius statydino Bernotas Kazys 1934 m.

Koplyčia ir kryžiai atsukti į kelią, į šiaurės vakarus. Šv. Antano, Kristaus iš Nazareto, Marijos sopulingosios ir nukryžiuotojo skulptūros dingo. Jas 1967 m. kažkas išsivežė atvažiavę raudonu „Moskvičiumi" be numerių. Skulptūrėlės buvo iš senosios medinės koplyčios. Tebėra medinė Dievo tėvo ir Dievo sūnaus skulptūrėlės. Ant jų yra antspaudu uždėta pavardė „Varanauskas" (mėlynu rašalu).

Kapeliuose laidota ir maro metais. Po tebestovinčiais mediniais kryžiais esą palaidoti nuplakti trys baudžiauninkai.

Koplyčia labai sunykusi, išdaužyti ir supuvę langų rėmai. Tebėra labai graži saulutė.

Pasakojo Kvederys Pranas 90 m. iš Deblių kaimo. Užrašyta 1971 m.

1991 m. broliai Šetkai Jonas, Petras, Stasys ir Kazimieras sutvarkė koplyčią. Nutinkavo, uždėjo naują stogą, padarė naujus langus, naujus vartelius, padirbo du medinius ąžuolinius kryžius. Prie akmeninio kryžiaus pritvirtino lentelę su užrašu maro laikų atminimui, sutvarkė akmeninę kapelių tvorą, iškirto menkaverčius krūmus.

Dievo tėvo ir Dievo sūnaus statulėlės dabar yra Šilalės Krašto muziejuje.

Šilalės r., Upynos apyl., Driežų kaime prie Kiūdžio sodybos stovi įdomios formos koplyčia fasadu atsukta į pietryčius, į sodybą 1910 m. šią koplyčią perstatė ten pat gyvenę Poškai. Tokia ji tebestovi ir dabar. Joje yra šios statulėlės. Kairėje nišoje Šv. Juozapas laikantis ant rankos Kristų ir Kristaus, ištiesusio dešinę ranką skulptūra. Dešinėje Šv. Mykolas archangelas kerta kardu velnią (varo jį iš rojaus). Viršuje yra didelis nukryžiuotasis, o prie kryžiaus dvi verkiančios moterys: Marija, Kristaus motina ir Marija Magdalena. Centrinėje nišoje yra altorėlis su Aušros vartų Marijos bareljefu ir iš šonų stovinčiais angeliukais.

Marija sakė esanti „cūdauna". Skulptūros dirbtos vieno meistro, kurio niekas nebeatmena. Koplyčia gerai prižiūrima.

Pasakojo Kiūdienė Marijona iš Dryžų kaimo 75 m. Užrašyta 1980 m.

„Apie 5 km.  Šiaurės rytus nuo kaimo, 0,4 km į vakarus nuo Aitros ir Jūros santakos, Drungeliške vadinamame miške, kelio į Lembą pietinėje pusėje, yra sena koplyčia. Nuošali Drungeliškės koplyčios vieta, garsas apie čia įvykusius stebuklus ir netoliese esančios senosios Lembo šventvietės leidžia manyti, kad koplyčia buvo pastatyta toje vietoje, kuri nuo seno buvo laikoma šventa. Ir iš tiesų, daugelis padavimų apie koplyčios atsiradimą mini, kad pirmoji koplytėlė šioje vietoje buvo susijusi su šventu akmeniu ir šaltiniu.

Kaip užrašė J. Petrulis 1942 m., Drungeliškės (Gvaldų) koplyčia buvo pastatyta 1937 m. Jos viduje yra, matyt, senoji — mažesnė — koplytėlė, kurioje  stovi stebuklingoji Jėzaus Nazariecio statula. Ant jos yra 1840 m. data (galbūt ją būtų galima laikyti ir pirmosios koplytėlės pastatymo data?). Šią statulą išdrožė kvėdarniškis meistras Gėrybė”. Tiesa, tarybiniais metais statula buvo pavogta, vėliau surasta. Taigi nėra visiškai aišku, ar šiandien stovinti Jėzaus Nazariečio statula yra ta pati, apie kurią 1942 m. rašė J. Petrulis, vadindamas ją Pono Dievo statula.

Drungeliškės koplyčia ir joje stovinti statula iš seno garsėjo stebuklinga gydymo galia. <...> Drungeliskę dažnai lankydavo ištikus bėdai arba norėdami padėkoti už suteiktą sveikata. Koplyčioje (arba prie jos) buvo atliekamos  įvairios apeigos, buvo duodami įžadai, aukojama“

Vaitkevičius V. (2004), Kvėdarnos apylinkių šventvietės. Kvėdarna (Lietuvos valsčiai) (Šilalės kraštas t. 5) . Vilnius: Versmė.

Šilalės r., Upynos apyl., Dungerių kaime prie miško, kelio Varsėdžiai — Iždonai dešinėje kelio pusėje ąžuole yra koplytėlė. Joje yra medinis nukryžiuotasis. Koplytėlę dirbdino ir prižiūrėdavo Mikutis Jonas, kilęs ir Vedrių kaimo. Kai Varsėdžiuose suskambindavo varpu 12 — tai val. Mikutis atsiklaupęs po ąžuolu prie koplytėlės vis melsdavosi. Laikui bėgant kelis kartus buvo išdaužtas langas, atsilaisvino nukryžiuotojo rankos ir kojos. Tada pasisapnavę Mikučiui, kad Kristus sakęs, "Nutrūko ranka ir kojos, turiu kyloti ant vienos rankos". Po karo Mikutis su Gestautu Jonu koplytėlę patvarkė, įstiklino, nudažė. Neseniai kažkas vėl išdaužė stiklą ir sudaužė nukryžiuotąjį.

Pasakojo Petravičius Petras 72 m. iš Dungerių kaimo. Užrašyta 1981 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Dungeriukų kaime Vaitkienės Juzės sodyboje, prie kelio kleve yra koplytėlė. Joje yra įdėtas metalinis pastatomas kryželis. Koplytėlę dirbdino Vaitkienė Juzė 1974 m., ta intencija, kad laimingai sugrįžtų atitarnavę kariuomenėje du jos anūkai.

Pasakojo Vaitkienė Juzė iš Dungeriukų kaimo 65 m. Užrašyta 1978 m.

Šilalės r., Upynos sen., Dvyliškės kaime 1990 m. prie savo sodybos keliuko prie vieškelio Upyna — Girdiškė koplytstulpį pasistatė Antanas Šedbaras. Jį padirbo ir saulutę nukalė Klemensas Lovčikas iš Upynos.

Koplytstulpyje yra gipsinė Marijos sopulingosios statulėlė.

Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Gaidėnų kaime, tarp Šedbaro Jurgio ir Rašinsko Vlado, prie Užkalnio kalno, ąžuole yra koplytėlė fasadu į šiaurę. Joje nežinomo autoriaus Marijos maloningosios skulptūrėlė. Koplytėlę dirbo Paulavičius Vincas iš Žvizdrės kaimo. Ją statydino Šedbarienė Marija iš Gaidėnų kaimo. Skulptūrėlę Šedbarienei Marijai atnešė Kvederienė Marija iš Obelyno kaimo, ją gavusi iš Bajorino Petro, ten pat gyvenančio.

Koplytėlę dirbdino todėl, kad žmonės, eidami į bažnyčią pro koplytėlę, pagarbintų Dievą.

Pasakojo: Ūksa Antanas 65 m. iš Žvizdrės kaimo, Ūksienė Zosė 55 m. iš Žvizdrės kaimo.

Šilalės r., Obelyno apyl., Gaidėnų kaime, prie kelio Varsėdžiai — Obelynas dešinėje kelio pusėje, netoli Kuizino Petro sodybos yra prikalta prie drebulės koplytėlė, atgręžta į kelią, į pietryčius. Joje buvo Šiluvos Marija, kurią 1976 m. kažkas pavogė, bet po poros mėnesių vėl ją įdėjo į koplytėlę išdaužę stiklą.

Koplytėlė su statulėlė pirkta iš Jasudo Jeronimo ir pritvirtinta prie medžio 1941 m. Už ją Kuizinas sumokėjo 50 rub. Jasudas Jeronimas 1940 m. Paižnio kaime pastatė koplyčią, o senąją koplytėlę su Šiluvos Marija atidavė Jasudui J., kurią jis ir pardavė Kuizinui Petrui į Gaidėnus. Dabar skulptūrėlę turi Kuizinas Petras.

Pasakojo Kuizinas Petras 69 m. iš Gaidėnų kaimo. Užrašyta 1977 m.

Vykstant kelio remontui drebulė buvo išrauta, o koplytėlė dingo. Marijos koplytėlę pasiėmė kunigas Jonas Kuizinas.

Šilalės r., Obelyno apyl., Gaidėnų kaime pas Bambalą Juozą, buvusiame Martinkaus Jurgio ūkyje, šiaurinėje pusėje, prie mažo upeliuko, fasadu į taką, į pietryčius, stovi koplytstulpis, statytas senojo koplytstulpio vietoje. Kieme stovi masyvus kryžius. Jie statyti 1933 m. Augustino Jono kavalieriaus nuo Kaltinėnų. Jam tada buvo 30 metų. Koplytstulpyje yra stovinčio Šv. Jurgio grupė, Šv. Juozapas, Marija maloninga. Šios skulptūros dirbtos dievdirbio Stankaus Juozo iš Gegužių kaimo. Šv. Jonas Nepomukas (pamacijonas) yra iš senojo, toje vietoje stovėjusio koplytstulpio. Saulutė irgi pirmiau dirbta. Koplytstulpis ir kryžius statyti atsidėkojant Dievui, kad jų ūkyje nėra buvę gaisro, kitų nelaimių ir t. t.

Augustinui bedirbant, pas Martinkus atvažiavęs tada garsus plėšikas Ričkus. Jis nusistebėjęs ir sakęs: "Aš pakely radęs kryžių nuspirsiu, o jūs dirbat naujus". Už Ričkaus sugavimą buvo paskirta premija ir vyrai buvo sugalvoję jį suimti. Bet Ričkus vieną ranką visą laiką laikęs kišenėje, tai vyrai pabūgę, kad neturėtų ko nors šaunamo. Martinkus jam davęs sėtuvę avižų ir jis išvažiavęs.

Pasakojo Martinkienė Janina 70 m. iš Gaidėnų kaimo. Užrašyta 1970 m.

1986 m. vykstant melioracijai statulėlės dingo. Keletą metų vėliau sunyko ir koplytstulpis.

Šilalės r., Upynos apyl., Gaidėnų kaime, Rašinsko Jurgio kieme stovi koplytstulpis statytas XIX a. gale. Jame yra Šv. Jurgio grupė, rūpintojėlis, Šv. Jonas Nepomukas, Marija sopulingoji.

Jį statė Rašinsko Jurgio tėvai. Koplytstulpio viršūnę puošia penkios saulutės. Statulėles dirbęs Černeckis iš Šilalės.

Pasakojo Rašinskas Jurgis 90 m. iš Gaidėnų kaimo. Užrašyta 1978 m.

Apie 1980 m. Obelyno tarybiniame ūkyje dirbę šefai iš Klaipėdos statulėles pavogė. Už keleto metų sunyko ir koplytstulpis.

Šilalės r., Upynos apyl., Gaidėnų kaime, už Rašinsko Jurgio sodybos, šiauriniame Gaidėnų ežero krante stovi koplytstulpis. Jame yra nežinomo autoriaus Kristaus skulptūra ir Šv. Jono krikštytojo statulėlės. Saulutės nebėra. Koplytstulpis fasadu atsuktas į ežerą, į pietryčius. Anksčiau koplytstulpis stovėjo Gaidėnų kaimo viduryje prie prūdo, vietoje vadinamo „Gaidėnų veja". Keliantis į vienkiemius 1935 m. jį Rašinskas Jurgis persikėlė į savo žemę, kur jis ir dabar tebestovi.

Pasakojo Rašinskas Jurgis 90 m. iš Gaidėnų kaimo. Užrašyta 1978 m.

Statulėlės dingo apie 1986 metus.

Šilalės r., už Upynos, Galvyčių kaime link Girdiškės, ant Ciokės upeliuko kranto, prie kelio, Viliušienės Elenos sodyboje, stovi koplytstulpis. Jį užsakė Viliušis Jonas, o dirbo Šedbaras Juozas iš Upynos. 1970 m. jį atremontavo ir perdažė Stankovičius Vladas. Anksčiau koplytstulpis stovėjo Galvyčių kaimo kapeliuose.

Senosios skulptūrėlės iš koplytstulpio apie 1965 — 1970 m. dingo.

Dabartinės skulptūrėlės surinktos iš žmonių. Jų autoriai nežinomi. Dabar koplytstulpyje yra dvi Kristaus Nazarėno skulptūros, Šv. Juozapas, Šv. Jonas Nepomukas, Šv. Barbora, Marija sopulinga ir Nukryžiuotasis. Jas visas surinko Viliušienė Barbora 1970 m., o Stankovičius Vladas perdažė.

XIX a. pabaigoje Viliušiai, kurių žemėje buvo kapeliai, buvusius juose kryžius ir koplytstulpius iškilnojo į Upynos — Girdiškės kelio pakeles, o kapelius pradėjo arti. Dabar kapelių vietoje boluoja daug kaulų. Ten rastas žalvarinis žiedas pinta priekine dalimi. Viliušio Stasio pasakojimu, apie 1943 m., kasant rūsius radę žalvarinių papuošalų.

Vėliau Viliušiai, jausdami kaltę dėl išardytų kapelių norėjo juos vėl aptverti, bet keliantis į vienkiemius ta žemė atiteko kitiems Viliušiams. Kalbėjo, kad dėl kapelių sunaikinimo pas Viliušius vaidenosi. Buvusi sunki Viliušio mirtis...

Pasakojo Viliušienė Barbora, Škadauskienė Ona 57m. iš Galvyčių kaimo. Užrašyta 1971 - 1973 m.

1986 m. statulėlės buvo išvogtos, o keletą metų vėliau koplytstulpis sunyko.

Šilalės r., Upynos apyl., Gaubčio kaime, kelio Mankaičiai — Ringaliai kairėje pusėje, Petriko ąžuole yra koplytėlė. Ją padirbo ir įkėlė į ąžuolą Genys Pranas iš Gaubčio kaimo apie 1935 m. Koplytėlėje buvo nežinomo meistro rūpintojėlio statulėlė, kuri dingo pokario metais.

Pasakojo Jogėla Bronius 54 m. iš Kliūkių kaimo. Užrašyta 1977 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Gaubčio kaime, Gaubtinės miško pakrašty, prie kelio Vytogala — Ringaliai, kairėje kelio pusėje, prie eglės yra prikalta koplytėlė su kryželiu viduje. Ją dirbo Zemeckas Vincas iš Gaubčio kaimo. Vėliau jis išprotėjo, vaikščiodavo per žmones.

1994 m. eglei išvirtus koplytėlę suremontavo K. Lovčikas ir pritvirtino prie kito medžio Gaubčio kaime.

Pasakojo Miltakis Pranas 72 m. iš Gaubčio kaimo. Užrašyta 1972 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Gaubčio kaime, prie kelio Mankaičiai — Ringaliai kairėje pusėje, prie liepos kamieno yra koplytėlė, dirbta Jogėlos Broniaus 1956 m. Joje buvo įdėta nežinomo autoriaus Marija maloninga, seniau buvusi pas Miltakį Joną, Gaubčio kaime.

Pasakojo Jogėla Bronius 54 m. iš Kliukių kaimo. Užrašyta 1977 m.

Šilalės r., Poškos apyl., Gaudvaišių kaime Pociaus Povilo sodyboje augančiame kieme medyje yra koplytėlė. Joje yra Marijos sopulingosios statulėlė. Anksčiau koplytėlė buvo Gerčaliuose,  Ziepaltų sodyboje. 1984 m. Ziepaltienė Febronija persikėlė gyventi pas Pocius, kartu parsivežė ir koplytėlę. Ją padirbo naują, nudažė.

Pasakojo Ziepaltienė Febronija 90 m. iš Gaudvaišių kaimo. Užrašyta 1984 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Gedeikių kaime, prie karvidžių, buvusioje Urbono Petro sodyboje stovi koplytstulpis fasadu atsuktas į šiaurės vakarus. Jame yra Marijos sopulingosios statulėlė. 1888 m. koplytstulpis jau stovėjo. Kas statė jį ir kas statulėlės autorius — nežinoma. 1978 m. gruodžio mėn. statulėlė dingo.

Pasakojo Staponkienė Joana 97 m. iš Girdiškės kaimo. Užrašyta 1978 m.

1982 m. koplytstulpį kažkas išrovė, perpjovė per pusę, norėta parsivežti malkoms. Dabar jis suremontuotas yra Upynos amatų muziejuje.

Šilalės r., Laukuvos apyl., Getautiškės kaime, plento Laukuva — Varniai dešinėje pusėje prie senojo vieškelio ąžuole yra medinė koplytėlė. Kas, kada ir dėl ko ją dirbo — nežinoma.

Užrašyta 1980 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Girdiškės kapinėse stovi dviejų aukštų koplyčia. Viršutiniame aukšte yra Šv. Jono Nepomuko statula. Apatiniame aukšte yra Šv. Roko ir Marijos nekalto prasidėjimo statulos. Jų autorius nežinomas. Marijos statulėlė yra degto molio, o kitos statulos medinės. Koplyčia statyta Ūksų Antanų iš Lingių kaimo ant savo senolių kapo XIX a. pabaigoje. Saulutės nebėra, tik prie bokštelio yra prikaltas medinis kryžius. 1986 m. statulėlės dingo.

Pasakojo: Kasteckienė Agnė 75 m. iš Pakarčemio kaimo. 1975 m.

Staponkienė Joana 93 m. iš Girdiškės 1978 m. Užrašyta 1975-1978 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Girdiškės bažnyčios šventoriuje, prie didžiųjų vartų stovi aukštas koplytstulpis fasadu atgręžtas į bažnyčią. Jame yra nežinomo autoriaus Marijos sopulingos, Šiluvos Marijos su kūdikiu ant rankų ir Rūpintojėlio medinės statulėlės. Koplytstulpis statytas XIX a. pabaigoje.

Pasakojo Staponkienė Joana 97 m. iš Girdiškės. Užrašyta 1978 m.

1985 m. koplytstulpiui sunykus, jis buvo panaudotas didžiojo šeštadienio laužui. Statulėlės dingo.

Šilalės r., Upynos apyl., Girdiškės kapinėse prie Ūksų kapo stovi žemas masyvus koplytstulpis, statytas XIX a. pabaigoje. Jį dirbo Auryla Jonas iš Pakarčiamio kaimo. Fundatorius buvo Ūksas Antanas iš Lingių kaimo. Koplytstulpy tebėra nežinomo autoriaus Marijos sopulingosios statulėlė.

Pasakojo: Joana Staponkienė 87 m. iš Girdiškės kaimo.

Kasteckienė Agnė 75 m. iš Pakarčiamio kaimo.  Užrašyta 1973 m.

1986 m. Marijos sopulingosios statulėlė dingo.

Šilalės r., Upynos apyl., Girininkų kaime, Zdanavičiaus Vlado sodyboje medyje yra koplytėlė su Šv. Jono Nepomuko statulėle. Koplytėlę dirbo Jasudas Jeronimas 1950 m. Statulėlės autorius nežinomas.

Pasakojo Zdanavičius Vladas 62 m. iš Girininkų kaimo. Užrašyta 1974 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Girsteikių kaime prie Vainausko Alfonso namų, ąžuole yra maža koplytėlė su Kristaus kančia. Koplytėlę dirbdino dvarininkės Burneikaitės iš Bruškių. 1955 m. koplytėlę Vainauskas A. perdirbo.

Pasakojo: Petravičius Petras 72 m. iš Dungerių kaimo.

Vainauskas Alfonsas 74 m. iš Girsteikių kaimo. Užrašyta 1981 m.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Grigulių kaime prie Šnėpio Petro sodybos, prie kelio stovi koplytstulpis, fasadu į kelią, į pietus. Jis statytas 1930 m. Šnėpio Petro rūpesčiu. Dirbo Jasudas Jeronimas iš Kiaukų. Jo darbo ir Kristaus krikšto grupė. Koplytstulpį toje vietoje statė, kad naktimis čia nevaikščiotų „žiburėlis".

Pasakojo Šnėpis Juozas iš Grigulių kaimo. Užrašyta 1972 m.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Grigulių kaime, prie Dženkaičio Vytauto (buvusio matininko) sodybos stovi koplytstulpis, fasadu į kelią, į šiaurės vakarus. Jis pastatytas 1942 m. Jame yra Marija skausmingoji (sukeistomis ant krūtinės rankomis) ir du angelai iš šonų. Skulptūrėlės dirbtos Jasudo Jeronimo iš Kiaukų kaimo.

Pasakojo Dženkaitis Vytautas 65 m. iš Grigulių kaimo. Užrašyta 1972 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Gudirvių kaime, prieš Dobilo Juozo sodybą, dešinėje keliuko pusėje, fasadu į keliuką, į šiaurės vakarus, stovi koplytstulpis. Jį dirbo Jurgaitis Juozas, Petro iš Gudirvių kaimo, apie 1930 m. (Bernotienės Pranės tėvas).

Koplytstulpyje buvo Šv. Šeimynos grupė (jos nebėra), Kristus iš Nazareto, (kuris dabar yra Galvyčių kaime, Viliušienės Elenos koplytstulpy). Skulptūrų autorius nežinomas.

Aukštis su saulute 3,5 m.

Pasakojo: Dobilienė Stasė 40 m. iš Gudirvių kaimo.

Bernotienė Pranė 57 m. iš Gudirvių kaimo. Užrašyta 1971 m.

1987 m. koplytstulpis sunyko.

Šilalės rajone Bijotų sen. Kalniškių kaime, Bronislavos Lembartienės sodyboje stovi sena graži koplyčia. Joje yra didelė Šv. Jono Nepomuko statula. Antro aukšto nišoje yra Marijos sopulingosios statulėlė su dviem angeliukais iš šonų. Statulėlių autorius nežinomas. Koplyčia stovi šlaite. Prie jos užlipti reikia cementiniais laiptais. Šeimininkės pasakojimu koplyčia pastatyta 1674 m., remontuota 1866 m. ir 1994 m. Koplyčią statė B. Lembartienės tėvo tėvas. Jam bemiegant toje vietoje prisisapnavo, kad čia pastatytų koplyčią Šv. Jonui. Už tai jis laimingai gyvensiąs. Bet jis neturėjo iš ko pastatyti, tai pastatė jo vaikai Šimkai.

Pasakojo Bronislava Lembartienė 70 m. Užrašyta 1996 m.

Šilalės r., Kaltinėnų bažnyčios šventoriuje prie didžiųjų vartų, kairėje pusėje stovi dviejų aukštų koplyčia.

Anksčiau ji stovėjo toliau, kur dabar stovi Florijono koplytstulpis. Koplyčioje buvo įstatyta dėžutė aukoms, kurią kažkas vis išplėšdavo. Dėl to koplyčią 1975 m. perkėlė arčiau vartų. Bet ir po to ją išplėšdavo. Koplyčioje yra nežinomo autoriaus Šv. Roko statulėlė su šuniuku. Galinėje sienoje yra Marijos su kūdikiu ant rankų paveikslas.

Pasakotojos Norkienės M. atminime koplyčia jau stovėjo.

Pasakojo Norkienė Marija 72 m. iš Kaltinėnų. Užrašyta 1979 m.

Šilalės r., Kaltinėnų miestelyje prie Klimavičaitės Anelės namo, prie medžio yra koplytėlė fasadu atsukta į pietryčius, į bažnyčios pusę. Ji dirbta „Lietuvos laikais" 1925 — 1935 m. Koplytėlėje yra nežinomo autoriaus Marijos Šiluvos statulėlė. Savininkei Klimavičiūtei mirus 1978 m. koplytėlę ir namus prižiūri jos giminaitė Žymantienė Leokadija.

Pasakojo Žymantienė Leokadija 64 m. iš Kaltinėnų. Užrašyta 1979 m.

Šilalės r., Kaltinėnuose, priešais šventoriaus vartus, dešinėje pusėje stovėjo aukštas koplytstulpis su nežinomo autoriaus Šv. Florijono statula. Jo fasadas buvo atgręžtas į gatvę, 1977 m. koplytstulpis buvo naujai atremontuotas ir pastatytas bažnyčios šventoriuje.

Prie koplytstulpio yra pritvirtinta lentelė su užrašu. Šv. Florijonas atnaujintas ir perkeltas į šventorių 1977 m. Kada ir kas dirbo koplytstulpį — nežinoma.

Pasakojo Norkienė Marija 72 m. iš Kaltinėnų. Užrašyta 1979 m.

Šilalės raj. Kvėdarnos apyl. Kekiškės kaime, Beržanskio Adulio sodyboje stovi sena koplytėlė su ornamentuotu kryželiu saulute. Koplytėlėje yra didelė Šv. Jono Nepomuko statula. Ši koplytėlė stovėjo prie Jūros upės.

Tiesiant plentą koplytėlę Beržanskiai parsivežė ir pasistatė savo kieme. Statulos ir koplytėlės meistras nežinomas.

Pasakojo Kuizinas Vytautas 48m. iš Kekiškės kaimo. Užrašyta 1986 m.

1990 m. koplyčiai sunykus Vytautas Kuizinas statulas atidavė Upynos amatų muziejui.

Šilalės r., Upynos apyl., Kiaukų kaime ant aukšto kranto stovi mūro koplyčia statyta 1934 m. Ją statė Jasudas Jeronimas iš Kiaukų kaimo. Lėšas koplytėlės statybai rinko iš žmonių, darydavo gegužines, aukodavo kapeliuose palaidotųjų giminės. Dar prieš 10 m. kaimo žmonės prie koplyčios rinkdavosi giedoti „mojaus" gegužės mėnesio vakarais. Koplyčioje tebėra Kristaus nešančio kryžių, Kristaus Nazarėno, Marijos maloningosios ir nežinomos šventosios statulėlės. Jų autorius nežinomas.

Pasakojo Vėlavičius Stasys 45 m. iš Kiaukų kaimo. Užrašyta 1978 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Kiaukų kaime, Pipirienės Barboros sodyboje stovi mūrinė koplyčia. Ją dirbo Jasudas Jeronimas iš Kiaukų kaimo 1967 m. Joje yra didelė 70 cm. aukščio medinė Marijos statula sudėtomis ant krūtinės rankomis ir Kristaus 50 cm. aukščio medinė statula, nešanti glėbyje kryžių. Statulų apačios labai papuvusios. Marija pirkta iš Šienlinskio už Tūbinių, o Kristaus statulą davė Jeronimas Jasudas. Pipirai buvo padarę apžadą, jei valios išmokėti skolas, tai pastatys koplyčią. Skolas išmokėjo ir tęsėdami pažadą Pipirienė B. pastatydino koplyčią.

Pasakojo Pipirienė Barbora 69 m. iš Kiaukų kaimo. Užrašyta 1982 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Kiaukų kaime, laukuose prie keliuko augančioje eglėje yra koplytėlė. Ją padirbo ir prikalė netoli gyvenęs Norkus apie 1947 — 1949 m.

1947 m. Kiaukų kaime vyko susišaudymas tarp partizanų ir saugumiečių. Tuomet čia žuvo Stasė Irtmonaitė — Aušrelė ir jos brolis Aleksandras — Genys. Pagal seną liaudies paprotį žuvimo vietoje ir buvo prikalta koplytėlė. Joje buvo Šv. Panelės statulėlė iš gipso, dirbta Jasudo Jeronimo. Statulėlė dingo apie 1960 m.

Pasakojo Pipirienė Barbora 69 m. iš Kiaukų kaimo. Užrašyta 1982 m.

Sunykusi koplytėlė 1990 m. parvežta į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., Obelyno apyl., Kiaukų kaime, prie Jerubyno upelio, prie kelio stovi koplytstulpis, fasadu į kelią, į pietryčius. Jį dirbo Jasudas Jeronimas 1926 m. Jame buvo Kristas krikšto grupė, kurią 1936 m. išsivežė kraštotyrininkai į Kauno muziejų.

Pasakojo Jasudas Jeronimas 80 m. iš Kiaukų kaimo. Užrašyta 1972 m.

1980 m. koplytstulpis buvo perkeltas į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., Obelyno apyl., Kiaukų kaimo centre, kryžkelėje, prie Noralio upelio, fasadu į rytus, į keliuką, stovi trijų nišų cementinis koplytstulpis su medine koplytėle. Jį dirbo Jasudas Jeronimas iš Kiaukų kaimo 1920 m. Koplytstulpyje gipsinis Kristus iš Nazareto yra jo darbo. Medinis Šv. Jonas Nepomukas nežinomo meistro.

Koplytstulpis atremontuotas 1950 m.

Pasakojo Jasudas Jeronimas 80 m. iš Kiaukų kaimo. Užrašyta 1974 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Kiaukų kaime, laukuose stovi senas koplytstulpis su Šv. Jono Nepomuko statulėle. Jį statydino Trijonis apie 1900 m. Statulėlės autorius nežinomas. Seniau toje vietoje gyveno Šimkienė Stasė ir Sūdžius Petras. Jiems išsikėlus į gyvenvietę koplytstulpis liko vienišas laukuose. Jį žada perkelti į Kiaukų kaimo kapelius.

Pasakojo Vėlavičius Stasys 45 m. iš Kiaukų kaimo. Užrašyta 1978 m.

Šilalė r., Obelyno apyl., Kiaukų kaime, už dievadirbio Jasudo Jeronimo ūkio, link Tūbinių kaimo, prie senojo vieškelio kairėje pusėje už 300 — 400 m. stovi koplytstulpis dirbtas Jasudo Jeronimo. Buvo ir jo darbo gipsinės Šv. Antano ir Kristaus iš Nazareto skulptūrėlės. Koplytstulpis tebestovi. Skulptūrėlės dingo apie 1971 m.

Užrašyta 1974 m.

Pasakojo Jasudas Jeronimas 80 m. iš Kiaukų kaimo.

1986 m. koplytstulpio jau nebebuvo.

Šilalės r., D.Poškos apyl., Klabų kaime, netoli Šimkaus Petro sodybos stovi medinė koplyčia. Ją dirbdino Rašinskas Juozapas šio amžiaus pradžioje. Koplyčia dviejų aukštų. Ją Šimkus Petras 1971 m. atremontavo, aptvėrė medine tvorele. Antras aukštas turi tris langiukus. Viršuje viduriniame lange yra dvi verkiančios moterys po kryžiumi. Dešiniame lange yra Šv. Jono Nepamuko statulėlė, kairioji niša tuščia.

Apatinėje nišoje gražios statulos: Šiluvos Marija su Kristumi ant rankų, Jėzus Nazarėnas, moteris su karūna ir knyga, Šv. Juozapas, Marija maloningoji. Atskirą grupę sudaro nežinoma šventoji stovinti ant namo ir nežinoma šventoji su karūna, dešinėje laikanti leliją.

Pasakojo: Ona Jokubauskienė iš Maldūnų kaimo.

Marija Šimkienė iš Klabų kaimo. Užrašyta 1984 m.

Apie 1988 m. Šimkai išsikėlė gyventi į Vėžaičius. Ten išsivežė ir visas statulėles.

Šilalės r., Upynos apyl., Kliūkių kaime, Ūkso Antano sodyboje, medyje yra koplytėlė atgręžta į namą, į rytus. Ją dirbo Paulavičius Vincas 1950 m., o skulptūrėlė Kristaus Nazarėno, paimta iš seno koplytstulpio, stovėjusio Bartkinėje, Žvizdrės kaime. Anksčiau čia buvusi Šv. Hiacinto statulėlė dabar yra Upynos amatų muziejuje.

Pasakojo Ūksa Antanas 65 m. iš Žvizdrės kaimo. Užrašyta 1971 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Žymanto Antano kieme, šermukšnyje yra koplytėlė, dirbta Paulavičiaus Vinco 1950 m. su labai įdomia Marija sopulinga. Jos autorius nežinomas. Koplytėlė atgręžta į šiaurės vakarus, į Varsėdžių bažnyčios pusę.

Pasakojo: Žymantas Antanas 50 m. iš Žvizdės kaimo.

Ūksa Antanas 65 m. iš Žvizdės kaimo. Užrašyta 1971 m.

1985 metais nugriovus sodybą, koplytėlę su Marija pasiėmė Jonas Sungaila ir ją prisikalė Kliūkių kaime prie pakelės medžio savo sodyboje. Už metų statulėlę kažkas pavogė.

Šilalės r., Jucaičių apyl., Kreivių kaimo kapeliuose stovi mūro koplyčia. Įrašyta data: 1960.06.26. Joje buvo Marijos maloningosios ir Šv. Barboros skulptūrėlės. Kapeliuose prie ąžuolų prikaltas vienas medinis kryžius ir dvi tuščios koplytėlės. Anksčiau juose stovėjo senai statyta medinė koplyčia. 1960 m. Kreivių kaimo žmonės sutarę pastatyti naują mūro koplyčią. Meistrai buvo Čepas Antanas, Kvederys Jurgis. Koplyčią ir kapelius prižiūri netoliese gyvenantis Genys Bronius. Statulėlės yra iš senosios koplyčios. Jos dingo 1976 m. birželio 14 d., kai Akmenos slėnyje vyko Maisto pramonės darbuotojų turistų sąskrydis. Dar prieš 10 metų prie koplyčios žmonės rinkdavosi giedoti gegužės mėnesio vakarais.

Pasakojo Rabačienė-Genytė Laima 34 m. iš Kreivių kaimo. Užrašyta 1977 m.

Šilalės r., Jucaičių apyl., Lašiškės kaime, prie Dumčiaus Antano kieme ant akmenų pamato stovi koplyčia. Joje yra labai graži Marijos maloningosios statula. Prie jos kojų iš abiejų pusių klūpo du angeliukai su žvakėmis rankose. Kas, kada, kokia proga statė koplyčią ir kieno darbo statulėlės nežinoma.

Pokario metais prie koplyčios gegužės mėnesį, vakarais susitikdavo aplinkiniai gyventojai giedoti.

Pasakojo Šerpetauskienė Magdelena 60 m. amžiaus iš Lašiškės kaimo. Užrašyta 1985 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Lašiškės kaime, prie kelio Upyna — Kaltinėnai dešinėje pusėje, fasadu į kelią, į vakarus, stovi koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Rūpintojėlis, kurį 1955 m. išėmė ir išsivežė buvęs Skaudvilės raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Bradelis.

Koplytstulpis vienos nišos. Dabar jame įdėtas kryželis.

Dabar koplytstulpis atremontuotas, taisant kelią perkeltas prie medžių, toliau nuo kelio. Jį prižiūri Stankienė Elžbieta ir Križinauskienė.

Pasakojo Mikalauskas Aleksas 50 m. iš Paežerio kaimo. Užrašyta 1972 m.

1988 m. koplytstulpis sunyko.

Šilalės r., Jucaičių apyl., Lentinės kaime, netoli Norvainienės Marijos sodybos, ąžuole yra koplytėlė. Anksčiau ši koplytėlė buvo Kūtimuose prie kelio, prie kultūros namų. 1935 m. koplytėlę viena senutė parsivežė iš Lentinės kaimo ir pritvirtino ąžuole, kur ir dabar tebėra. Joje yra Marijos maloningosios ir dviejų angeliukų statulėlės. Jų autorius nežinomas.

Pasakojo Norvainienė Marija 53 m. iš Lentinės kaimo. Užrašyta 1978 m.

Šiuo metu statulėlės yra dingusios, koplytėlė sunykusi.

Šilalės r., Bijotų sen., Lingių kaime 2000 metais savo kieme koplytstulpį pasistatė Juzefa Gedvilienė. Statė savo dukters Onutės atminimui, kuri 1999 m. įkrito į šulinį ir paskendo. Koplytstulpį dirbo ir saulutę nukalė Klemensas Lovčikas iš Upynos.

Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos apyl.,  Lingių Fermos kaime, prie Platūstienės Elenos sodybos, prie keliuko, ant nulaužtos drebulės kamieno yra koplytėlė atgręžta į kelią, į pietryčius.

Koplytėlę ir Mariją nekalto prasidėjimo dirbo Platūstienės tėvas Girčys Juozas 1910 m. Koplytėlės šonai papuošti medžio pjaustiniais. Dabar skulptūrų nebėra.

Girčys Juozas buvęs siuvėjas, bet dirbdavęs ir šventuosius, barometrus su žmogeliukais, kurie prieš lietų užsidarydavo savo namelio duris.

Pasakojo Platūstienė Elena 60 m. iš Lingių Fermos kaimo. Užrašyta 1972 m.

1983 m. koplytėlė sunyko.

Šilalės r., Upynos apyl., Lingių Fermos kaime, prie Paežerio ežero, pietinėje keliuko pusėje, fasadu į šiaurės vakarus, Šedbaro Antano kieme, stovėjo koplytstulpis  statytas prieš 120 — 130 metų. Jis sunyko ir nuvirto 1946 — 1949 metais. Po kiek laiko Šedbaro A. ūkyje gyvenančiam Čepauskui Juozapui ir Šedbarienei Marijai ėmė sapnuotis miręs Šedbaras A. Prašęs, kad jie pastatytų naują koplytstulpį, vietoje sunykusio. Tada 1954 m. Šedbaro Antano sūnus Stasys pastatė koplytstulpį netoli sodybos prie keliuko. Jame yra Šv. Jono Nepamuko skulptūra iš senojo koplytstulpio.

Senajame koplytstulpyje buvo Šv. Roko, Šv. Kazimiero, Marijos sopulingosios skulptūros. Jų autorius nežinomas. Nė vienos iš skulptūrėlių nebėra.

Pasakojo: Šedbarienė Marija 74 m. iš Lingių Fermų kaimo.

Čepauskas Juozapas 75 m. iš Lingių kaimo. Užrašyta 1972 m.

2003 m. Šedbaro Stanislovo ir sūnaus Jono iniciatyva buvo padirbtas naujas koplytstulpis. Jį dirbo Vytautas Rupšlaukis. Saulutę nukalė Klemensas Lovčikas. Senasis koplytstulpis parvežtas į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., Bijotų seniūnijoje Maldūnų kaime, prie Onos Stončienės sodybos medyje yra nedidelė koplytėlė. Ją dirbo Justinas Blinstrubis 1950 m. Koplytėlėje yra nedidelė gipsinė Jėzaus širdies statulėlė. Kokia proga padirbo koplytėlę — nežinoma.

Pasakojo Ona Stončienė 48 m. iš Maldūnų kaimo. Užrašyta 1988 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Mankaičių kaime ant kaimo kapelių stovi koplyčia. Ji — trijų aukštų. Pastatyta ant akmenų mūro pamato, apie 3,5 m. aukščio. Fasadas atgręžtas į kelią, į pietvakarius. Ją dirbo Valkanauskas Jonas iš Mankaičių kaimo. Lėšas sudėjo visas Mankaičių kaimas 1920 — 1925 m. Pašventino ją kunigas Mykolas Lovčikas. Koplyčioje buvo Stankaus Juozo iš Gudirvių dirbtos skulptūrėlės: Marija maloninga, Šv. Antanas, Šv. Jurgis, Kristus iš Nazareto.

Viršutiniame aukšte buvo Kristaus laidotuvių grupė „Jeruzolina", kurią sudarė Marija su Kristaus kūnu, Šv. Juozapas ir apaštalai. Šią grupę buvo įdėjusi Jurgaitienė Rozalija iš Miškinių kaimo. Anksčiau ši grupė buvusi koplytstulpy, stovėjusiame Vanagiškės kaime tarp Šveikausko A. ir Žymanto J. ūkių. Jį buvo pastatydinęs Sugintas Juozas iš Vanagiškės ta intencija, kad augtų jo vaikai. Buvo mirę keturi vaikai. Pastačius koplytstulpį, vaikai daugiau nebemirę.

Skulptūrėlės iš Mankaičių kaimo koplyčios dingo. Kalbama, kad piemenys jas išprausę Tulės upelyje, o paskui ant kranto sudeginę. Saulutė dingo 1973 m. spalio mėn.

Marijos maloningosios skulptūrą po karo nešėsi kažkokia moteriškė, kuri ją atidavė už duonos kepalą Galvyčių kaime gyvenusiai Jurgaitienei Marijonai.

Prie koplyčios, dešinėje pusėje stovi geležinis kryžius. Jį pasistatė Čilvinas Antanas iš Galvyčių kaimo, norėdamas, kad jį čia palaidotų. Vėliau jis išprotėjo ir buvo išvežtas į Šilutės r., kur mirė ir buvo palaidotas. Prieš keliantis į vienkiemius kapeliai buvo jų žemėje.

Pasakojo: Jurgaitienė Rozalija 78 m. iš Miškinių kaimo, Joga Pranas 80 m. iš Mankaičių kaimo.

Užrašė 1970 m.

1982 m. koplyčiai sunykus, vytogališkis Stasys Lovčikas ant tų pačių pamatų pastatė naują, truputį mažesnę. Vietoje šventų statulėlių įdėjo paveikslą. Tokia ji tebestovi ir dabar.

Šilalės r., Poškos apyl., Mankiškės kaime, Šiaulio Antano sodyboje ant daubos kranto stovi apleista medinė koplyčia 1,5 x 2 m. statyta apie 1925 m. Ją statydino čia gyvenusi Viršilienė Eugenija. Joje buvo paveikslų ir Šv. Jono statula. Viskas dingo apie 1970 m. Dabar joje Šiaulys A. įkūrė rūkyklą mėsai.

Pasakojo Dinapienė Elena 85 m. Užrašyta 1984 m.

Šilalės r., Miškinių kaime, Svystkalnio pakalnėje, prie kelio Upyna — Vytogala kairėje kelio pusėje,  prie drebulės yra skardinė koplytėlė su kryželiu. Anksčiau ši koplytėlė buvo storame berže prie vieškelio, prie lauko keliuko ėjusio link Patulės kaimo. Beržą suskaldžius perkūnijai, koplytėlę Širvys Vytautas parsinešė ir prikalė dabartinėje vietoje.

Pasakojo Tamošaitienė Irena iš Miškinių kaimo. 45 m. Užrašyta 1981 m.

Remontuojant kelią drebulė buvo išrauta, koplytėlė sunaikinta.

Šilalės r., Upynos sen., Naujojo Obelyno kaime, Bajorino Petro sodyboje stovi koplytstulpis, statytas Adomo ir Marijos Kvederių apie 1930 m. kito koplytstulpio vietoje.

Koplytstulpis keturių nišų. Jame yra Marija sopulingoji, Šv. Jurgio grupė, rūpintojėlis, Kristaus krikšto grupė. Jų autorius nežinomas. Anksčiau senasis koplytstulpis stovėjo toliau prie prūdo. 1930 m. buvo perstatytas. Skulptūrėlės tos pačios. Labai graži viršūnė — saulutė.

Pasakojo Bajorinas Petras 66 m. iš Obelyno kaimo. Užrašyta 1972 m.

1986 m. pavasarį statulėlės buvo pavogtos.

Šilalės r., Upynos apyl., Obelyno kaime, Gerdausko Izidoriaus sodyboje, prie gatvės yra betoninė koplyčia. Pirmoji, medinė koplyčia toje vietoje buvo pastatyta 1862 m. Gerdausko Izidoriaus tėvų. Tebėra įrašas statulėlių pakojyje. 1912 m. čia persikėlė gyventi Gerdauskas Izidorius. Tais pačiais metais padirbo naują koplyčią. 1957 m. koplyčiai vėl sunykus, Gerdauskas Izidorius pastatė betono koplyčią. Statulėlės nežinomo autoriaus yra iš senosios koplyčios. Yra Marija maloningoji, Kristus Nazarėnas. Kryžius padirbtas ir įdėtas 1920 m. Anksčiau koplyčią puošė saulutė, bet 1957 m. perstatant koplyčią, vietoje sunykusios saulutės Gerdauskas padirbo geležinį kryžiuką ir jį įmūrijo į stogą. Gerdausko Izidoriaus ūkis stovi ant Obelyno baudžiavos dvaro vietos.

Pasakojo Gerdauskas Izidorius 92 m. iš Obelyno kaimo. Užrašyta 1977 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Obelyno kaime, prie kelio Obelynas — Šilalė dešinėje pusėje, prie storo ąžuolo yra prikalta koplytėlė, fasadu atsukta į kelią, į pietvakarius. Koplytėlė buvo sudėtinė, t. y. kelių kiemų. Kieno apaštalai buvo pirkti į tą pusę per langiukus  jie ir žiūrėjo. Buvo Marija maloninga, Kristus Nazarėnas ir kiti. Statulėlės dingo. Koplytėlė per vidurį horizontaliai pertverta. Tokio tipo šiose apylinkėse ji tėra viena. Statulėlių autorius nežinomas. Apie tai Aurylams pasakojo Motuzas Antanas, Motuzo Vyto tėvas.

Pasakojo Antanas 63 m. ir Agota 61 m. Aurylai iš Obelyno kaimo. Užrašyta 1977 m.

Koplytėlė sunyko 1995 metais. Vėliau Jadvygos Kiršgalvienės prašymu Antanas Rabiza iš Obelyno padirbo naują mažesnę koplytėlę ir ją pritvirtino prie to paties ąžuolo, senosios vietoje.

Pasakojo Stanislava Turauskienė 64 m. Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Obelyno kaime, prie keliuko, kuris eina iš senojo vieškelio į Aurylos Jono sodybą, stovi mūro koplytstulpis, dirbtas Jasudo Jeronimo iš Kiaukų kaimo 1930 m. Jame yra Šv. Jurgio grupė, Šv. Juozapas, Marija gegužinė su angeliukais iš šonų. Skulptūros medinės. Jų autorius nežinomas. Anksčiau toje vietoje stovėjo medinis koplytstulpis statytas Aurylos Jono tėvų 1880 m. Jasudas Jeronimas pastatęs koplytstulpį kartu buvo perdažęs ir statulėles.

Pasakojo: Jasudas Jeronimas 80 m. iš Kiaukų kaimo.

Auryla Jonas 66 m. iš Obelyno kaimo.  Užrašyta 1974 m.

1986 m. pavasarį statulėlės buvo pavogtos.

Šilalės r., Upynos apyl., Paakmenio kaime, netoli buvusio Kiaukų vandens malūno, prie senojo vieškelio, ant kalno stovi mūrinė koplyčia fasadu atsukta į kelią, į pietvakarius. Aptverta statinių tvorele. Anksčiau toje vietoje stovėjo medinė koplyčia. 1937 m. ją perdirbo į mūrinę Kiaukuose gyvenantis Jasudas Jeronimas. Joje buvo nežinomo meistro Marijos maloningosios su angelais šonuose statula. Viršuje buvo kryžius su mediniu nukryžiuotoju. Statulą pavogė apie 1965 m. Dabar joje yra gipsinė Marijos maloningosios statulėlė, kurią nuliejo pats Jasudas. Pirmąją koplyčią Kiaukų kaimo vyrai padirbo paslapčia Zarankos daržinėje apie 1890 m. ir nakčia ją pastatė, nes caro valdžia tada drausdavo statyti panašius dalykus.

Pasakojo Vilkanauskienė Angelė 55 m. iš Paakmenio kaimo. Užrašyta 1980 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Pabremenio kaime, kairėje kelio Vytogala — Obelynas pusėje prie Vaitkaus Antano sodybos medyje yra koplytėlė. Pirmoji koplytėlė dirbdinta Vaitkaus A. senolių prieš pirmąjį karą. 1965 m. senajai koplytėlei sunykus Petkus Vladas iš Pabremenio kaimo padirbo naują ir pritvirtino prie to paties medžio. Koplytėlėje buvo Marijos sopulingosios statulėlė. Jos autorius nežinomas. Statulėlę kažkas pavogė apie 1967 m. Dabar koplytėlėje yra įdėtas Marijos paveikslas.

Pasakojo Vyšniauskaitė Kazė iš Pabremenio kaimo 60 m. Užrašyta 1977 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Pabremenio kaime, prie kelio Šilalė — Upyna, priešais Kuizino Petro sodybą, fasadu į kelią, į pietvakarius stovi koplytstulpis. Jį 1945 — 1946 m. Kuizino Petro prašymu dirbo Jasudas iš Kiaukų. Koplytstulpyje buvo Šv. Petras, Šv. Antanas, Marija Sopulingoji ir Kristaus krikšto grupė. Skulptūrėlių autorius nežinomas, jos visos dingo apie 1965 m. Koplytstulpis yra pažymėtas Maskvoje rusų kalba išleistoje Kancediko knygoje apie lietuvių liaudies meną („Litovskoe narodnoe iskustvo").

Pasakojo Kuizinas Petras 60 m. iš Pabremenio kaimo. Užrašyta 1973 m.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Pagrybės kaime prie Stuburkalnio piliakalnio, kelio Upyna — Kaltinėnai kairėje pusėje prie dvikamienio beržo yra pritvirtinta koplytėlė. Ją padirbino Ivanauskaitė Anusė apie 1950 — 1960 m. anksčiau toje vietoje ji buvo pastatydinusi kryžių. Jį prižiūrėdavo, puošdavo. Kryžiui sunykus, toje pat vietoje padirbdino koplytėlę.

Pasakojo Gailienė Barbora iš Pagrybės kaimo, 71 m. Užrašyta 1980 m.

Remontuojant kelią, beržas buvo išrautas, koplytėlė  sunaikinta.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Pagrybės kaime, kelio Iždonai — Kaltinėnai dešinėje pusėje, netoli Stonio Broniaus sodybos  stovi koplytstulpis, fasadu į kelią, į vakarus. Jį 1906 m. statė Pelenius Jonas. Tada jame buvo Šv. Izidorius, kuris dingo 1940 — 1941 m. 1973 jį atremontavo Letukas Stasys ir įdėjo Šv. Pranciškaus Asyžiečio skulptūrėlę ir kryželį.

Pasakojo: Stonienė Barbora 71 m. iš Pagrybės kaimo.

Stonienė Juzė 46 m. iš Pagrybės kaimo. Užrašyta 1971 m.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Pagrybės kaime, prie lauko keliuko stovi koplytstulpis statytas Stonio Broniaus 1954 m. Fasadas atsuktas į pietvakarius. Buvo nežinomo autoriaus Šv. Jono Nepamuko skulptūra, kuri dingo 1970 m. Koplytstulpį ir du kryžius Stonys Bronius pažadėjęs pastatyti, kad nemirtų jo vaikai. Išpildžius pažadą, vaikai daugiau nebemirę. Vienas tų kryžių stovi prie keliuko į kiaulių fermą- kairėje kelio Iždonai — Kaltinėnai pusėje, geltonai dažytas.

Pasakojo Stonys Bronius 44 m. iš Iždonų kaimo. Užrašyta 1972 m.

1988 m. koplytstulpį suremontavo Klemensas Lovčikas. Padirbo metalinę viršūnę — kryželį, sudėjo stiklus. Viduje įdėjo metalinę Aušros vartų Mariją, kryželį.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Pagrybės kaime, prie Stuburkalnio piliakalnio, prie senojo kelio, ant Akmenos kranto stovi koplytstulpis, fasadu į šiaurę, į senąjį kelią. Jis statytas Koveckio Prano 1936 m. Jam buvo prisisapnavę, kad jis pastatytų Krikšto kryžių.

Buvo nežinomo meistro Šv. Jono Nepamuko skulptūrėlė, kuri dingo. Koplytstulpis labai masyvus, gerai išsilaikęs, įrašyti pastatymo metai.

Pasakojo Gailienė Barbora 71 m. iš Iždonų kaimo. Užrašyta 1971 m.

1980 m. koplytstulpis sunyko. Jo liemuo pervežtas į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., Kvėdarnos apyl., Pajūralio kaimo kapinėse stovi ornamentuotas koplytstulpis, keturių nišų su penkiais metaliniais kryželiais. Senosios statulėlės dingo apie 1983 m. Dabar yra sudėtos naujos Šv. Antano, Judo ir kitos statulėlės.

Užrašyta 1990 m.

Šilalės r., Upynos sen., Pakoplyčio kaime, buvusios bažnyčios vietoje vadinamoje „šventoriumi" ant akmeninio pamato stovi medinė koplyčia. Ją 1990 m. savo žemėje pasistatė Stanislava ir Antanas Turauskai. Ją padirbo Antanas Rabiza iš Obelyno kaimo. Koplyčioje yra gipsinė Marijos su kūdikiu statula pirkta Šilalės bažnyčioje, cementinis Šv. Antano ir Šv. Juozapo Statulėlės dirbtos Prano Trijonio iš Tauragės raj. Sodalės kaimo Skaudvilės seniūnijos. Viršutinėje nišoje yra kryželis ir du angeliukai dirbti Gerkės Jono iš Obelyno. Koplyčios pamate yra įmūrytas butelis su dokumentais kas, kada ją pastatė. Ją pašventino Šilalės klebonas Antanas Ivanauskas ir kunigas Putramentas.

Pasakojo: Antanas Turauskas 69 m.

Stanislava Turauskienė 64 m. Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Pakoplyčio kaime, kairiajame Akmenos krante, netoli Martinavičiaus Vlado sodybos yra vieta vadinama „ožnugariu". Tai žemės gūbrys apie 40 m. ilgio ir 10 m. aukščio ir 3 m. pločio viršūnėje. Viduryje to gūbrio, ąžuole yra koplytėlė su nukryžiuotoju. Ją padirbo ir pritvirtino Jasudas Jeronimas iš Kiaukų kaimo 1936 m. Ten pat kitus augusius ąžuolus išpjovė Obelyno ūkio reikalams. Bet tą ąžuolą su koplytėle paliko.

Pasakojo Martinavičius Vladas 75 m. iš Pakoplyčio kaimo. Užrašyta 1978 m.

Šilalės r., Upynos seniūnijos Pakolpyčio kaime, Bronislavos Arlauskienės sodyboje stovi koplytstulpis su cementiniu liemeniu. Jį 1997 m. pastatė Antanas Rabiza iš Obelyno. Jame yra gipsinis Šv. Antano, Jėzaus širdies ir Marijos rožančinės statulėlės.

Pasakojo Saliutė Arlauskaitė – Jurgutienė. Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Papaukštkalnio kaime, kelio Upyna-Varsėdžiai kairėje kelio pusėje, ant mažo upeliuko kranto, fasadu į kelią, į šiaurės rytus, stovi koplytstulpis. Buvo nežinomo autoriaus Šv. Jono Nepamuko skulptūrėlė, kuri dingo apie 1940 m.

Koplytstulpis statytas apie 1900 m. Gudinsko Baltramiejaus iš Papaukštkalnio kaimo. Koplytstulpis žymėjo jo žemės ribą nuo Upynos, o nuo Varsėdžių pusės ant ribos buvo pastatytas kryžius, kuris dar tebestovi tiesiai prieš Smiltynės keliuką, dešinėje kelio Upyna - Varsėdžiai pusėje prieš Budgino Alfonso sodybą.

Pasakojo Remeikienė Joana ir Kraikų kaimo. 68 m. Užrašyta 1973 m.

Koplytstulpis sunyko 1987 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Patulės kaime, Šunijos ir Tulės upelių santakoje, stovi koplytstulpis, fasadu į keliuką, į pietus. Statytas 1929 m. Martišiaus Kazimiero iš Sodalės kaimo. Buvo Šv. Jono Nepamuko skulptūra, kuri sunaikinta 1940 m. Saulutės irgi nebėra.

Pasakojo: Kasputienė Petrė 80 m. iš Patulės kaimo.

Eidininkienė Ona 78 m. iš Patulės kaimo. 1982 m. koplytstulpis buvo perkeltas į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., Upynos apyl., Patulės kaime, Martišiaus Jono sodyboje, šiaurės rytų pusėje, prie tvenkinuko stovi koplytstulpis, fasadu į pietryčius, į keliuką. Jį statydino Misius Silvestras apie 1885 m., kad sulauktų gimstant sūnaus. Sūnaus sulaukė. Misius Juozas, sūnus, išgyveno apie 80 m., mirė 1965 m.

Koplytstulpyje buvo Marijos maloningosios ir Kristaus krikšto grupė. Jų autorius nežinomas. Buvo pirktos nuo „bagamazninkų" Skaudvilėje.

Kristaus krikšto grupėje Kristus klūpojo ant vieno kelio. Tokia poza čia daugiau neteko užtikti. Skulptūros dingo 1968 m. Aukštis su saulute 3,5 m.

Pasakojo: Eidininkienė Ona 76 m. iš Patulės kaimo.

Kasputienė Petrė 80 m. iš Patulės kaimo, Mikulskienė Domicėlė 64 m. iš Vytogalos kaimo.

1986 m. nugriovus sodybą koplytstulpis buvo perkeltas į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., Upynos apyl., Paupynio kaime, netoli buvusio Štarkienės Marijonos ūkelio, dvišakiame ąžuole įdėta medinė koplytėlė, atgręžta į šiaurę. Buvusi Marijos maloningosios statulėlė (autorius nežinomas) dingo apie 1970 m. Koplytėlė deformuota augančio ąžuolo kamienų.

Koplytėlė buvo dirbdinta tam, kad žmonės, eidami pro šalį į Upyną, pagarbintų Mariją. Koplytėlę dirbo Paulavičius Vincas iš Žvizdrės kaimo 1954 m.

Pasakojo Šarkienė Marijona 76 m. iš Paupynio kaimo. Užrašyta 1970 m.

Koplytėlė 1985 m. sunyko.

Šilalės r., Upynos apyl., Paykvedžio kaime, už buvusios Barboros ir Juliaus Gudinskų sodybos ant Įkvedžio upelio kranto, prie lauko keliuko stovi labai įdomus koplytstulpis, fasadu į keliuką, į pietryčius. Jis statytas dar Gudinsko Juliaus tėvų. Koplytstulpyje buvo Kristaus krikšto grupė, kurią 1971 m. išėmė čia šienavę žmonės iš Šilalės. Statulėlių autorius nežinomas.

Pasakojo: Gudinskas Julius 68 m. iš Paykvedžio kaimo.

Gudinskienė Barbora 60 m. iš Paykvedžio kaimo.

1977 m. vykstant melioracijai koplytstulpis buvo perkeltas į Upynos bažnyčios šventorių. 2000 m. šventoriuje statant Marijos skulptūrą koplytstulpis buvo perkeltas į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., važiuojant nuo Varsėdžių į Upyną, už 1,5 km., į Paykvedžio kaimą eina laukų keliukas, kuriuo kairėje pusėje, fasadu į kelią, į pietryčius stovi koplytstulpis. Jį statydino Žymančius Jonas. Meistras buvo Dabulskis Stanislovas iš Pilsūdo (nuo Skaudvilės). Saulutę dirbo kalvis Petrauskas Stanislovas iš Paykvedžio kaimo, miręs 1960 m. Jis dirbo geležinius kryžius ir tvoreles ant kapų.

Koplytstulpyje tebėra Šv. Jono krikštytojo grupė. Jos autorius nežinomas.

Pasakojo Gajauskas Steponas 70 m. iš Kliūkių kaimo. Užrašė 1971 m.

Statulėlės buvo pavogtos 1977 m. vykstant melioracijai. 1977 m. susitarus su Šilalės Kraštotyros draugijos pirmininke Irena Masteikiene koplytstulpis parvežtas į Upynos bažnyčios šventorių. Ne iš blogos valios apie tai Stanislovas Gadeikis pranešė Upynos apyl. pirmininkui R. Razevičiui. pastarasis uždraudė jį pastatyti šventoriuje. Dabar jis yra Upynos amatų muziejuje.

Šilalės r., Upynos apyl., Paykvedžio kaime, Vitkaus Stasio sodyboje stovi koplytstulpis fasadu į gyvenamąjį namą, į šiaurės vakarus.

Koplytstulpyje yra Šv. Juozapas, Šv. Jonas Nepomukas, Marija maloningoji, Nukryžiuotasis. Skulptūrėlės dirbtos skaudviliškio meistro, jo pavardė nežinoma.

Pasakojo Vitkus Stasys 58 m. iš Paykvedžio kaimo. Užrašyta 1972 m.

Vykstant melioracijai Stasys Vitkus koplytstulpį parsivežęs pasistatė savo naujai pastatytos sodybos kieme Upynoje, Dvariškių kaime. 1998 m. statulėles kažkas pavogė.

Šilalės r., Upynos apyl., Paykvedžio kaime, prie Adomaičio Antano sodybos, šiaurės vakarų pusėje, šermukšnyje yra koplytėlė, fasadu į rytus, į namų pusę. Koplytėlė iškirsta iš medžio gabalo, dirbdinta Ūkso Antano senolio.

Koplytėlėje yra labai sena Marijos maloningosios skulptūrėlė. Nei koplytėlės, nei skulptūrėlės autoriai nežinomi.

Pasakojo Adomaitis Antanas 45 m. iš Paykvedžio kaimo. Užrašyta 1973 m.

1985 m. koplytėlei sunykus, statulėlę į savo namus Upynoje parsivežė Antanas Adomaitis.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Pempių kaime, Jacinevičienės Viktorijos kieme stovi naujas koplytstulpis statytas 1976 m. Jis pastatytas senojo koplytstulpio vietoje statyto 1885 m., kurį buvo statęs Gužauskas Juozas. Naująjį koplytstulpį statė Noreika Juozas iš Žilių kaimo. Statulėlės: Šv. Jurgio grupė, Šv. Juozapas, Marija maloninga su angelais iš šonų pirktos Žarėnuose.

Pasakojo Jacinevičienė Viktorija 77 m. iš Pempės kaimo. Užrašyta 1977 m.

Šilalės r., Upynos sen., Petkalnio kaime 1991 m. vietoje senojo koplytstulpio buvo pastatytas naujas. Jo pastatymą organizavo Elena Pundinienė. Rūpinosi ir aukomis prisidėjo visi Petkalnio gyventojai. Koplytstulpį padirbo ir saulutę nukalė Klemensas Lovčikas iš Upynos. Marijos sopulingosios statulėlę padirbo N.Paulauskienė iš Batakių kaimo. Koplytstulpyje yra iškalti šie žodžiai: „Nugalėkime blogį gerumu" Petkalnio gyventojai artimųjų atminimui 1991 m.

Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Petkalnio kaime, dešinėje kelio Upyna — Skaudvilė pusėje, prieš Dilnikienės Stasės sodybą, stovi koplytstulpis, fasadu į kelią, į šiaurės rytus. Jis statydintas 1888 m. Juškevičių iš Mockaičių kaimo. Jie buvo padarę kažkokius įžadus.

Koplytstulpyje buvo Marijos sopulingosios skulptūrėlė, kurią kažkas išmetė ant vieškelio ir suvažinėjo. Vėliau buvo įdėta kita Marijos skulptūrėlė, kurią 1966 m. išėmė studentai. Dabar tenai yra senutės Bagvilienės Barboros įdėtas kryželis. Skulptūrėlių autoriai nežinomi.

Kitas Mockevičių statytas koplytstulpis tebėra ant Šunijos kranto prieš Upyną. Prie Mensnoro upelio Mockevičių statytas koplytstulpis jau nuvirtęs (priešais Blinstrubų — bajorų kapukus).

Pasakojo: Martinkus Jonas 70 m. iš Petkalnio kaimo.

Kazlauskienė Teodora 83 m. iš Petkalnio kaimo. Užrašyta 1970 m.

Šilalės r., Kaltinėnų apyl., Pilių kaime, Petro Stulgio sodyboje koplytstulpis jau stovėjo nuo XIX a. pabaigos. 1935 m. jis buvo perdirbtas, perdažytos Marijos maloningosios, Kristaus Nazariečio, Šv. Juozapo ir Šv. Barboros statulėlės. Jų autorius nežinomas. Šiuos darbus padirbo Kinderis iš Trako kaimo. 1940 m. koplytstulpis supuvo, o jo koplytėlė ant namo aukšto išbuvo iki 1989 m. Tais metais P. Stulgys koplytėlę pritvirtino ant storo šakoto ąžuolo kamieno ir pastatė savo kieme.

Pasakojo Petras Stulgys 65 m. iš Pilių kaimo. Užrašyta 1994 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Pilsūdo kaime už Girdiškės, Pipiraitės Petrės sodyboje stovi masyvus koplytstulpis. Jį statydino Jurgis ir Ona Šimkai dėl Dievo pagerbimo 1930 m. Anksčiau jis stovėjo atokiau nuo sodybos, prie keliuko, bet kaimynų vaikai pradėjo daužyti langus akmenukais, tai jį perkėlė prie namų. Koplytstulpį dirbo Dabulskis Pranciškus iš Pilsūdo. Jis ir saulutę nukalė. Yra Šv. Jurgio grupė, Marija sopulinga ir Nukryžiuotasis. Skulptūrėlės pirktos Skaudvilėje nuo „pauparių”. Autorius nežinomas.

Pasakojo: Šimkienė Ona 80 m. iš Skaudvilės

Pipiraitė Petrė 55 m. iš Pilsūdo kaimo. Užrašyta 1973 m.

Šiuo metu nebėra nei sodybos, nei koplytstulpio.

Šilalės r., Upnos apyl., Požerės kaime prie Karnagos senkapio keliuko Kliūkiai - Požerė, dešinėje pusėje stovi koplytstulpis, fasadu į keliuką, į šiaurės vakarus. Jo aukštis 1,8 m. Jame buvo Stankaus Juozo iš Gegužių kaimo dirbta Šv. Jono krikšto grupė. Koplytstulpį statydino Juškienė Barbora. Meistras buvo Jucius Jonas. Statulėles išėmė Urbutienės Marijos augintinis Jucius J. Vėliau jos kažkur dingo.

Pasakojo Urbutienė Marija 70 m. iš Požerės kaimo. Užrašyta 1971 m.

1985 m. Urbutienė Marija statulėles surado ir atidavė į Upynos amatų muziejų.

Šilalės r., Pūtvės apyl. ir kaimo centre, kryžkelėj stovi koplytstulpis statytas 1922 m. Stovi fasadu į rytus. Koplytstulpyje dabar yra Šv. Antano skulptūrėlė. Kitas skulptūras kažkas išėmė.

Tose apylinkėse prieš 25 — 30 metų Kauno muziejui skulptūras, audinius ir kitus eksponatus rinko ekspedicija.

Greta koplytstulpio, kryžkelėj yra didelis plokščias akmuo 2 m. skersmens.

Pasakojo Širvydienė Marija 60 m. iš Pūtvės kaimo. Užrašyta 1973 m.

Šilalės r., Šilalės apyl. Šilų kaime, dešinėje kelio Balsiai — Šilalė pusėje stovi koplyčia, dirbta Jasudo Jeronimo iš Kiaukų kaimo. Pastatyta 1939 m. Šilų kaimo žmonių prašymu. Koplyčia sumūryta iš plytų, tinkuota, fasadu į kelią, į pietvakarius. Saulutė irgi jo darbo. Jasudas Jeronimas dirbo ir skulptūras: Kristų iš Nazareto, Šv. Antaną, Mariją maloningąją. Šiliškiai prašę padaryti ir Šv. Aloyzą, bet meistras nedirbęs.

Pasakojo Jasudas Jeronimas 80 m. iš Kiaukų kaimo. Užrašyta 1972 m.

Šilalės r., Upynos apyl. Šlapeikių kaime, netoli Vaznio Jono sodybos, kairėje kelio Girdiškė — Bijotai pusėje, prie Pėdės upeliuko stovi koplytstulpis fasadu į kelią, į pietryčius. Jis statydintas Vaznių Mykolo ir Marijonos 1911 m. Koplytstulpį ir saulutes dirbo vargonininkas iš Girdiškės. Pavardės neatmena. Marijos maloningosios, Šv. Roko, Kristaus krikšto grupės, nukryžiuotojo skulptūros buvo dirbtos garsaus dievdirbio Urvydo J. (Orvydo J.) 1902 m.

Koplytstulpį Vazniai statė kaip auką Dievui. Skulptūros ir saulutės dingo apie 1960 m. Orvydas J. skulptūras padirbo ir Stulgių bažnyčiai (apie 1900 m.) Stulgių bažnyčia pradėta statyti 1895 m. iškrovus iki langų darė 5 metų pertrauką, kad susigulėtų pamatai.

Pasakojo Vaznys Jonas, Mykolo 73 m. iš Šlapeikių kaimo. Užrašyta 1973 m.

Šilalės r., važiuojant nuo Pajūralio, Teneniuose, dešinėje kelio pusėje, ant melioracijos griovio kranto stovėjo profiliuotu liemeniu koplytstulpis. Viršų puošė graži saulutė. Koplytstulpyje yra buvusi Šv. Jono Nepamuko statulėlė. Kas ir kada jį statė, kas dirbo statulėlę ir kada ji dingo — nežinoma. Apie 1985 m. koplytstulpis nuvirto, saulutė jau gerokai aplaužyta yra Upynos amatų muziejuje. 1992 m. toje pačioje vietoje yra pastatytas naujas koplytstulpis.

Pasakojo Judita Šiaudvytienė 45 m. iš Tenenių kaimo. Užrašyta 1991 m.

Šilalės r., Upynos bažnyčios šventoriuje stovi koplytėlė. Joje yra Šiluvos Marijos, Šv. Antano su Kristumi ant rankų ir Šv. Roko su šuniuku skulptūrėlės. Jų autorius nežinomas. Koplytėlė perstatyta 1950 m. anksčiau buvusios koplytėlės vietoje. Statulos yra iš senosios koplytėlės. Ją dirbo Stankovičius Vladas ir Jasaitis Antanas iš Upynos. Pinigus 500 rb. už koplytėlės padirbimą mokėjo sena Upynos miestelio gyventoja Liubavičiutė Paulina.

Saulutė tebėra iš senosios koplytėlės. Ją šventino kun. Žukas Kazimieras 1950 m.

Pasakojo Stankovičius Vladas 70 m. iš Galvyčių kaimo. Užrašyta 1978 m.

1986 m. statulėlės dingo. Vėliau meistras Pranas Trijonis iš Sodalės kaimo, iš cemento padirbo Šiluvos Mariją, Šv. Kazimierą, Šv. Roką. Šios statulėlės tebėra.

1997 m. Upynos klebono Aloyzo Bridikio rūpesčiu koplyčia buvo suremontuota: apkalta naujom lentelėm, uždėtas naujas skardinis stogas. Darbus atliko K.Lovčikas.

Šilalės r., Upynos kapinėse stovi koplyčia, vadinama kaulinyčia. Pirmoji koplyčia buvo pastatyta XIX a. antroje pusėje. Ją buvo dirbęs Mišeikis Vincas iš Vytogalos kaimo. 1937 m. ją nugriovė, o 1938 m. A. Šlapiko ir K. Jurgaičio iniciatyva buvo pastatyta ir dabar tebestovi koplyčia. Ją šventino kunigas Kalvaitis Jonas. Koplyčioje yra Stankaus Juozo iš Gegužių kaimo dirbtos Marijos sopulingosios ir Šv. Roko statulėlės. Verkiančios moters statulėlę kažkas pavogė 1974 m.

Pasakojo Čilvinaitė Marija 75 m. iš Upynos kaimo. Užrašyta 1977 m.

Marijos sopulingosios statulėlė dingo 1995 m. 2002 m. Upynos seniūnijos rūpesčiu koplyčia buvo suremontuota, nudažyta.

Šilalės r., Upynos kapinėse 1979 m. ant savo šeimos kapo koplytstulpį pasistatė ir saulutę nukalė Klemensas Lovčikas. Kristaus galva su erškėčių vainiku yra dirbta Jagmino iš Kauno.

Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos bažnyčios šventoriuje stovi medinis koplytstulpis. Jis pastatytas 1979 m. atremontavus seną koplytstulpį, stovėjusį prie Karnagos senkapio Požemės kaime. Jį buvo statęs Stankus Juozapas dievdirbys iš Gegužių kaimo. Dabar koplytstulpyje yra rūpintojėlio ir nežinomo šventojo statulėlės. Statulėlės dirbtos dabartiniu metu. Koplytstulpio atremontavimu rūpinosi kunigas Pūdžemys Adolfas.

Užrašyta 1982 m.

Šilalės r., Upynoje savo sodyboje 1989 m. koplytstulpį pasistatė Antanas Balsevičius. Jį padirbo ir saulutę nukalė Klemensas Lovčikas. Koplytstulpyje yra gipsinė Marijos sopulingosios, Marijos nekalto prasidėjimo statulėlės ir kryželis.

Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos bažnyčios šventoriuje stovi labai senas, apnykęs be saulutės koplytstulpis. Anksčiau jame buvo Marijos maloningosios statulėlė, kuri dabar yra bažnyčioje. Jos autorius nežinomas. Prie koplytstulpio yra prikalta lentelė „Liaudies dailės paminklas saugomas valstybės". Kada ir kas statė koplytstulpį, niekas iš senųjų Upynos gyventojų neprisimena. 1975 m. įrengiant ant bažnyčios stogo žaibolaidžius, darant įžeminimo kontūrus, pagal bažnyčios sieną, iškasė žmonių kaulų. Tai rodo, kad toje vietoje kadaise buvo kapinės.

Užrašyta 1978 m.

Šiuo metu koplytstulpis yra Upynos amatų muziejuje.

Šilalės r., Upynoje, ant Šunijos upelio kranto, pavieškely prie Pudžiuvelienės Juzės sodybos (anksčiau ten gyvenęs ir dirbęs kalvis) stovi koplytstulpis, fasadu į kelią, į šiaurės rytus. Jis statytas Juškevičių iš Mockaičių kaimo 1888 m. Tebėra nežinomo meistro daryta Šv. Jono Nepamuko skulptūrėlė. Koplytstulpio aukštis 3,5. Koplytstulpis ir skulptūrėlė saugomi valstybės.

Pasakojo: Kazlauskienė Teodora 83 m. iš Petkalnio kaimo.

Martinkus Jonas 70 m. iš Petkalnio kaimo. Užrašyta 1970 m.

1990 m. koplytstulpį suremontavo, uždėjo naują stogelį K.Lovčikas iš Upynos.

Šilalės r., Upynos apyl., Upynos kaime, prie Leškio Juozo sodybos šiaurės rytų pusėje, ant bevardžio upeliuko kranto stovi koplytstulpis fasadu į keliuką, į pietvakarių pusę.

Jį dirbo Ričkus iš Sodulės apie 1900 m. Toje vietoje buvo miręs kažkoks girtas žmogus. Anksčiau koplytstulpyje buvo Kristaus krikšto grupė. Skulptūrėlės dingo apie 1960 m. Vėliau Jončaitė Antanina iš Sodalės kaimo į koplytstulpį įdėjo Marijos sopulingosios skulptūrėlę, kurios irgi dabar nebėra.

Skulptūrų autoriai nebuvo žinomi.

Pasakojo: Leškienė Antanina 64 m. iš Upynos kaimo.

Bardauskas Petras 73 m. iš Upynos kaimo. Užrašyta 1971 m.

1978 m. koplytstulpis sunyko.

Šilalės r., Upynos apyl., Užkalnio kaime ant Užkalnio kalno, Ūkso Antano sodyboje, stovi koplytstulpis su niša iškirsta iš to paties medžio. Jame buvo nežinomo meistro Marijos maloningosios statulėlė. Pokario metais statulėlė dingo.

Pasakojo Ūksas Antanas iš Užkalnio kaimo. 78 m. Užrašyta 1972 m.

Šiuo metu nebėra nei sodybos, nei koplytstulpio.

Šilalės r., Obelyno apyl., į pietus nuo Varsėdžių bažnyčios prie bažnyčtakio (nuo Varsėdžių iki Vytogalos 4 km.), Aukštutiškės vienkiemyje netoli Rimgailos Juozo sodybos, stovi koplytstulpis, fasadu į keliuką, į šiaurės vakarus. Jį dirbo pats savininkas Rimgaila Juozas 1938 m., statė prie bažnyčtakio, kad pagarbinti Dievą. Saulutė irgi jo darbo (jis buvo ir kalvis). Jėzaus širdies, Šv. Jono Nepamuko, Marijos panelės ir nukryžiuotojo skulptūros, pirktos turguje nuo „pauparių".

Pasakojo Rimgaila Juozas 69 m. iš Aukštutiškės kaimo. Užrašyta 1971 m.

1980 m. statulėles išvogė žiemą. Jėzaus širdies statulėlę žmonės rado Paežeryje autobusų stotelėje, pastatytą ant sniego pusnies. Vagys jos nesivežė, nes ji buvo gipsinė. Dabar ji yra Upynos bažnyčioj.

Šilalės r., Upynos sen., Vytogalos kaimo viduryje, prie kelio Šilalė — Upyna, kairėje kelio pusėje, fasadu į kelią, į pietvakarius stovi koplyčia, statyta apie 1898 m. Ji pastatyta prūde esančiame pusiasalyje. Jo niekada neužliedavo vanduo, todėl žmonės tą vietą laikė šventa. Apie 1850 m. Vytogalos kaimo gyventojai, broliai Jonas ir Petras Sungailai bei jų kaimynas Tamošius Gestautas, sutarė minėtame pusiasalyje pastatyti medinę koplyčią. Jos pamatui iš Vaiguvų pievų Puteikio žemės su aštuoniais arkliais parvežė didelį akmenį. Ant to akmens ir pastatė pirmąją kaime koplyčią. Joje įdėjo Marijos su kūdikiu ant rankų statulą. Vytogališkiai savo Mariją labai gerbė. Praeinant pro šalį visada nukeldavo kepurę. Gegužės ir birželio vakarais žmonės čia susirinkdavo giedoti „mojaus". Vėlesniais metais į Ameriką buvo išvažiavę nemažai vytogališkių. Tai Jonas Sungaila, Jonas Motuzas, Jonas Gestautas, Petras Martinkus, Juozapas ir Silvestras Petrauskai. Jie visi sutarė surinkti pinigus ir Vytogaloj pastatyti gražią mūrinę koplyčią. Aukojo lietuviai ir kitų tautybių išeiviai. Buvo surinkta per 400 caro rublių. Prisiųstų pinigų užteko pastatyti mūrinei koplyčiai ir dar liko, kaip rašė kraštotyrininkė Marijona Čilvinaitė, užpirkti šv. Mišioms „už čėlą čyščių" Upynos, Varsėdžių, Tūbinių ir Girdiškės bažnyčiose. Koplyčia buvo trijų aukštų. Bendras aukštis 4,50 m. Joje buvo patalpintos Marijos su kūdikiu, iš senosios koplyčios Šv. Jurgio, Šv. Roko, Marijos maloningosios statulėlės. Viduriniame aukšte buvo didelis nukryžiuotas Kristus. Virš koplyčios po stogeliu buvo Šv. Florijono statulėlė. Ją dirbo Juozas Stankus iš Gegužių kaimo. Florijonas buvo labai panašus į Upynos policininką Mintautą. Dėl to policininkas ant J.Stankaus ilgai pyko. Kitų skulptūrų autoriai nežinomi.

Senąją medinę koplyčią Petras Martinkus parsivežė ir pasistatė savo žemėje prie vieškelio, kur dabar stovi paminklinis akmuo žymintis S.Girėno gimtinę.

1912 m., kai buvo dažoma Upynos bažnyčia, statulas išvežė perdažyti. Prieš koplyčią gyvenę Antanas Stanevičius ir jo žmona matę kaip vieną naktį Marija oru praplaukė nuo Upynos ir atsistojusi į ankstesnę vietą. Po to meistrai greitai perdažė statulas ir grąžino į seną vietą koplyčioje. Koplyčios sienoms pradėjus irti 1929 m. ją ėmė remontuoti Antanas Gestautas ir Stasys Galminas. Iš lauko pusės apkalė lentomis, nudažė rudais dažais.

1944 m. praeinant frontui koplyčią kliudė vokiečių patrankos sviedinys ir smarkiai ją apgadino. Vytogališkiai ją greitai sutvarkė. Trečią kartą koplyčia remontuota 1985 m. Gavusi valdžios leidimą darbą organizavo ir savo lėšų nepagailėjo Vytogalos gyventoja Bronė Sungailienė. Pinigine auka prisidėjo Kazimiera Vyšniauskaitė iš Pabremenio kaimo. Darbus atliko Romas Sungaila, Antanas Krapavickas.

1965 m. vasarą nepažįstami asmenys išėmė ir išvežė stebuklinga laikoma Marijos su kūdikiu statulą. Upynoje milicininko Stepono Rimkaus buvo sulaikyti ir priversti grąžinti Mariją kur buvus. Tačiau 1978 m. Marijos statula dingo. Vėliau dingo ir kitos statulėlės, išskyrus nukryžiuotąjį Jėzų. Jis ir šiandien tebėra antro aukšto nišoje. Vietoje pavogtų statulėlių nišos buvo užpildytos naujomis.

B. Sungailienės užsakymu pagal nuotrauką tauragiškis liaudies meistras Martynas Martinaitis 1986 m. išdrožė Mariją su kūdikiu panašią į dingusią. Tais pačiais metais Donata Šetkuvienė padovanojo koplyčiai dvi senoviškas Marijos maloningosios ir Šv. Juozapo su kūdikėliu Kristumi statulėles. Jos greitai dingo, nors buvo pritvirtintos prie pagrindo.

Nuo 1963 m. iki 2002 m. iš Vytogalos koplyčios buvo pavogtos septynios statulėlės. Joanos Jurgutienės prašomas meistras Pranas Trijonis iš Sodalės kaimo nuliejo cementinius Šv. Roko su šuniuku, angelo, Šv. Juozapo su kūdikiu statulėles. B. Sungailienės rūpesčiu tautodailininkė M. Paulauskienė iš Tauragės raj. Batakių kaimo padirbo Šv. Florijono ir Šv. Šeimynos statulėles. Šv. Šeimynos statulėlės dingo. Dabar jų vietoje yra įdėtos Šv. Teresės ir Marijos rožančinės gipsinės statulėlės.

Anksčiau koplyčią prižiūrėjo Marijona Gestautienė ir Joana Jurgaitienė. Dabar jau dvidešimt treji metai kaip aštuoniasdešimtmetė Bronė Sungailienė kruopščiai prižiūri koplyčią ir jos aplinką.

Šilalės r., Upynos apyl., Vytogalos kaime, ant maro kapelių, stovi koplyčia. Ji anksčiau stovėjo Vytogaloje. Pastačius naują mūro koplyčią Vytogaloje, senąją Martinkus Petras buvo perkėlęs į tą vietą, kur dabar yra Girėno Stasio gimtinės paminklinis akmuo. 1928 m. koplyčia buvo perkelta ant maro kapelių, kur ir dabar tebestovi. Perkėlė pats Martinkus Petras.

Koplyčioje buvo didelė Šv. Antano skulptūra (nežinomo autoriaus). Viršutinėje nišoje buvo Marija maloningoji.

Skulptūra dingo 1966 m.

Pasakojama, kad ant šio kalnelio buvo laidojamos maro aukos. Kartą vytogališkiai į tuos kapelius lydėjo vežimą su mirusiais nuo maro. Viena jauna mergina iš palydos griuvo negyva. Ją irgi įkėlė į vežimą ir vežė kartu palaidoti. Merginos labai graži ir ilga kasa vilkosi žeme. Kažkas kasą taip pat pakėlė ir įdėjo į vežimą. Vėliau šiuose kapeliuose laidodavo nekrikštytus vaikelius.

Pasakojo Stanevičinė Marija 80 m. iš Vytogalos kaimo. Užrašyta 1970 m.

1990 m. A.Vaičekauskas kapelių pakrašty rado žalvarinį žiedą ir kardo makšties apkaustą. Radiniai perduoti Upynos amatų muziejui. Atgimimo metais (1988 m.) Vytogalos kaimo kapelių koplyčia buvo suremontuota, apkalta naujomis lentelėmis, padaryta nauja saulutė, nes senoji buvo pavogta 1985 m.

Saulutę padirbo ir leidimą remontuoti parūpino buvęs Vytogalos mokytojas Kazimieras Šetkus. Lėšomis ir darbu prisidėjo Danutė ir Kazimieras Šetkai, Bronius Sadauskas, Antanas Gestautas ir Antanas Vaičekauskas.

Šilalės r., Upynos apyl., Vytogalos kaime, netoli Pundino Jono ūkio, kelio Upyna — Skaudvilė kairėje pusėje, topolyje yra koplytėlė su Jėzaus širdies statulėle. Ji padirbta 1980 m. Statulėlė gipsinė pirkta per atlaidus. Koplytėlė padirbta seniau čia buvusios koplytėlės vietoje.

Pasakojo Gestautienė Elena 60 m. iš Vytogalos kaimo. Užrašyta 1981 m.

Asfaltuojant kelią 2000 metais topolis buvo išrautas, o koplytėlę paėmė mokytoja Zofija Gestautaitė. Dabar koplytėlė su statulėle yra Vytogalos kaimo muziejuje.

Šilalės r., Upynos sen., Vytogalos kaime 1992 m. savo sodyboje koplytstulpį pasistatė Jonas Adomaitis. Jį dirbo Zigmas Rimgaila iš Varsėdžių. Jame yra to paties meistro padirbtas Marijos maloningosios, Šv. Kazimiero, Šv. Jurgio ir Rūpintojėlio statulėlės.

Pasakojo Jonas Adomaitis 80 m. iš Vytogalos kaimo.

Užrašyta 2002 m.

Šilalės r., Upynos sen., Vytogalos kaime 1991 m. savo tėvų sodyboje koplytstulpį pastatė Sigitas Daukilas. Jį padirbo ir saulutę nukalė Klemensas Lovčikas iš Upynos.

Jame buvo įdėta Marijos maloningosios statulėlė iš seno buvusi toje sodyboje. Prieš keletą metų Marijos statulėlę iš savininkės Liucijos Brazauskienės nupirko kolekcionierius iš Anykščių Navickas. Dabar koplytstulpyje yra įdėtas kryželis.

Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos sen., Vytogalos kaime 1999 m. savo sodyboje koplytstulpį pasistatė Stanislovas Lovčikas. Jame yra nežinomo meistro senos Marijos sopulingosios, rūpintojėlio ir Šv. Juozapo statulėlės.

Užrašyta 2003 m.

Šilalės r., Upynos apyl., Vytogalos kaimo centre, greta koplyčios stovi koplytstulpis, fasadu į kelią, į pietvakarius. Jį statydino Mišeikienė Marijona vyro atminimui, kuris, grįždamas iš malūno kartu su Motuzu Kazimieru užgėrė „anodijos", ir įlindęs tarp maišų, užtroško. Koplytstulpyje buvo Šv. Jono krikštytojo grupė, dirbta Bičkaus Viktoro iš Sodalės kaimo (pasakojo pats Bičkus V. 1973 m.). Krikšto grupė ir saulutė dingo apie 1940 — 1945 m.

Mišeikienės M. iniciatyva buvo pastatyti dar du kryžiai. Vienas stovėjo už Motuzo Antano sodybos, prie Kliūkelio. Jis nuvirto 1955 m. Antrasis stovėjo vieškelio ir Kliūkelio kryžkelėje, buvusioje Jurgaičio Antano žemėje. Nuvirto 1964 m. prie jo prasidėjo takas į Upyną, vadinamas bažnyčtakiu. Per šlapesnes vietas takas buvo nudėtas dideliais akmenimis. Takas ėjo per Ropkalnį, per Gebenės upeliuką, Martinkaus Kl. žemę, pro Šveikauską Antaną, Žymanto ūkį Vanagiškėj,per Stankaus Kl. ąžuolyną Kraikų kaime ir išeidavo į Upynos kapinių pietų kampą.

Pasakojo Sungailienė Ona, Jono 86 m. iš Vytogalos kaimo. Užrašyta 1971 m.

1980 m. jau nuvirtusį koplytstulpį Antanas Jurgaitis parsivežė į savo namus 1993 m. koplytstulpį nuobliavo, padirbo naują viršūnę ir pasistatė savo kieme Vytogaloje. Saulutę koplytėlei nukalė Klemensas Lovčikas.

Šilalės r., Upynos apyl., Vytogalos kaime yra vadinamasis Čepo koplytstulpis. Jį padirbdino Čepas Motiejus. Buvo Šv. Onos ir Šv. Motiejaus statulėlės, šeimininkų patronai. Koplytstulpį dirbo Betingis iš Lomių (prūsas) apie 1900 m. Statulėlių autorius nežinomas.

Anksčiau koplytstulpis stovėjo prie buvusios Motuzo Kazimiero sodybos, Vytogalos centre, kelio Šilalė-Upyna kairėje pusėje, priešais buvusią Petrausko Silvestro sodybą. Kaimui skirstantis į vienkiemius apie 1913 m. Čepai jį parsivežė ir pasistatė naujai gautoje žemėje Vytogalos kaime prie to paties vieškelio, tik dešinėje pusėje, fasadu į kelią, į šiaurės rytus.

1960 m. koplytstulpį perdirbo Sungaila Petras. Statulėlės dingo apie 1963 - 1965 m.

Pasakojo: Sungailienė Ona, Jono 86 m. iš Vytogalos kaimo.

Stanevičienė Marija 80 m. iš Gaubčio kaimo. Užrašyta 1971 m.

1990 m. Antanas Bliūdžius iš Upynos ir Romas Tamošaitis iš Vytogalos (abu veterinarijos gydytojai) rūpinosi koplytstulpio perdirbimu. Naują liemenį nutašė Bronius Sadauskas. Koplytėlę padirbo Stanislovas Lovčikas. Saulutė liko ta pati. Buvo įdėta nauja cementinė Šv. Juozapo statulėlė dirbta Prano Trijonio iš Sodalės kaimo.

1999 m. statulėlė buvo pavogta.

Šilalės r., Upynos apyl., Žakaimio kaime, prie buvusios Bertašiaus Jurgio sodybos esančioje raguvoje, prie keliuko, ąžuole yra maža koplytėlė. Ją dirbo Martinkus Jonas iš Petkalnio kaimo 1930 m.

Liurdo Marijos skulptūrėlę Bertašius Jurgis pirko Skaudvilėje nuo „pauparių". Pasak Bertašiaus, jų sodyboje seniau vaidendavosi, tai koplytėlę dirbdinę ta intencija, kad nebesivaidentų. Bet tai nepadėję. Ir vėliau pasivaidendavę.

Pasakojo Bertašius Jurgis, koplytstulpių ir sodybos savininkas. Mirė 1973 m. 71 m. amžiaus. Užrašyta 1971 m.

1980 m. kolūkio pirmininkas toje vietoje Jonui Viliūšiui leido pasikirsti malkų. Virsdamas medis koplytėlę sudaužė. Statulėlė buvo įdėta į koplytstulpį esantį Galvyčių kaime Elenos Viliūšienės sodyboje.

Šilalės r., Upynos apyl., Žakaimio kaime, pievose, seniau vadinamose Šunės arba Gražiosios, prie Bertašiaus Jurgio sodybos, stovi koplytstulpis dirbtas apie 1918-1920 m. Šedbaro Juozo iš Upynos.

Jo aukštis apie 3,5 m. su sulute, fasadu į laukų keliuką, į pietryčių pusę. Šedbaras turėjo sužalotą kairę ranką, bet tai netrukdė jam būti geru meistru.

Šv. Antano, Marijos Karalienės skulptūrėlės ir kryželis buvo pirkti Skaudvilėje nuo „bagamaznikų". Skulptūrėlių ir saulutės autoriai nežinomi.

Pasak Bertašiaus, jų sodyboje seniau vaidendavosi, tai koplytėlę ir koplytstulpį dirbdinę ta intencija, kad nebesivaidintų. Bet tai nepadėję. Ir vėliau pasivaidenę.

Pasakojo sodybos ir koplytstulpio savininkas Bertašius Jurgis. Mirė 1973 m. 71 m. amžiaus.

Užrašyta 1971 m.

1987 m. ariant dirvą koplytstulpis buvo išverstas. 1988 m. jis buvo parvežtas į Upynos liaudies amatų muziejų.

Tauragės r. Batakių apyl. Akstinų k. prie plento Skaudvilė — Tauragė, kairėje pusėje, netoli Petrės Kasputytės sodybos stovėjo koplytstulpis. Dar tebėra plento sankasos šone jo liemuo. Nežinomo meistro statulėlės dingo jau seniai, apie 1940 — 50 m. Kas ir kada ją statė — nežinoma.

Pasakojo Jurgis Bagdonas  76 m. iš Akstinų k., Petrė Kasputytė 58 m. iš Antagluonio k., užr. 1978 m.

Šilalės r. Apidėmių k., prie senojo Šilalės — Tauragės kelio stovėjo medinė koplyčia. Ją statė Kazimieras Urbonas iš Epidėmių k. apie XX a. pradžią. Joje buvo Marijos statula apie 1 m. aukščio. Statula yra Šilalės bažnyčioje.

Pasakojo Juozas Rudys 64 m. iš Epdiėmių k., užr.1983 m.

Šilalės r. Balsiuose ant senkapio, kaimo kapinaičių, stovėjo koplyčia. Ją, sunykusią, nugriovė Alfonsas Balsevičius ir Galdikas, kad pastatytų naują. Bet iškilus sunkumams, naujos koplyčios nebepastatė. Statulėlių meistras nežinomas. Marija Maloningoji iš senosios koplyčios yra Balsiuose pas Joną Romą. Apie kitas statulėles jokių žinių. Saulutę paėmė kraštotyrininkas Vladas Statkevičius iš Šilalės. Visa tai buvo 1957 m. Dar seniau ant tų kapelių stovėjusi bažnyčia. Dabar ten yra mediniai kryžiai.

Pasakojo Marijona Gečaitė 80 m., Alfonsas Balsevičius 60 m., Aleksandra Jonikienė 65 m., Stasė Zobielienė 60 m, visi iš Balsių k., užr. 1973 m.

Šilalės r. Balsių k. centre stovėjo koplytstulpis su šv. Florijonu, meistras nežinomas. Apie 1960 m. koplytstulpis sunyko. Šv. Florijoną išsivežė Kauno kraštotyrininkai į muziejų. Yra likęs tik stulpas.

Pasakojo Marijona Gečaitė 80 m. iš Balsių k., užr. 1973 m.

Šilalės r. Kaltinėnų apyl. Bartašiškės k. prie Razbadauskų sodybos stovėjo koplytstulpis. Jį pastatydino Razbadauskai dėl kažkokių apžadų. Jame buvo Aušros Vartų Marija ir dar du šventieji. Stogelis buvo su penkiais kryželiais. Koplytstulpį iš nakties kažkas nupjovė ir nuvežė kaip ir daugiau kitų koplytstulpių tą naktį.

Pasako Marijona  Andriuškienė 65 m. iš Pilių k., užr. 1987 m.

Tauragės r. Batakių k. Kraipkalnyje, topolyje buvo koplytėlė. Joje buvo nežinomo meistro šv. Jurgio grupė, Rūpintojėlis, šv. Barbora. Koplytėlė su visu turiniu sunyko per karą 1944 m.

Pasakojo Stasys Jucius 54 m. iš Batakių k., užr. 1977m.

Šilalės r. Upynos apyl. Būbliškės k. prie Varės upeliuko, prie lauko keliuko, nebetoli Agnės Žibkienės sodybos, stovėjo koplytstulpis su nežinomo meistro Marijos Maloningosios statulėle. Viskas sunyko apie 1940 m.

Pasakojo Agnė Žibkienė 60 m. iš Būbliškės k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Deblių k. prie kelio Vaitimėnai — Obelynas, ant Bremenos upelio kranto stovėjo koplytstulpis su Krikšto grupe. Jis buvo pastatytas 1850 m. tą pavasari per potvynį čia paskendo žmogus. Koplytstulpis ir statulėlės sunyko jau seniai.

Pasakojo Jonas Daukilas 70 m. iš Deblių k., užr. 1970 m.

Upynos apyl. Dvyliškės k. prie kelio Upyna — Girdiškė, priešais Antano Šedbaro sodybą, ąžuole, buvo koplytėlė. Ją darė Juozas Šedbaras (vienrankis) iš Upynos. Koplytėlėje buvo nežinomo meistro Rūpintojėlis, kurį kartu su koplytėle, apie 1945 — 50 m. kažkas sudaužė.

Pasakojo Antanas Šedbaras 67 m. iš Dvyliškės k., užr. 1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Dvyliškės k. prie kelio Upyna — Girdiškė, priešais Antano Šedbaro sodybą stovėjo koplytstulpis, statytas Motiejaus Šedbaro 1860 m. Jame buvo nežinomo autoriau šv. Barboros, Marijos Maloningosios su dviem angelais iš šonų, šv. Petro statulėlės ir kryžius. Koplytstulpis sunyko apie 1941 m. Šv. Barboros statulėlė dabar yra įdėta į koplytstulpį, esanti Elenos Viliušienės sodyboje Galvyčių k. Kitos statulėlės dingo.

Pasakojo  Antanas Šedbaras 67 m. iš Dvyliškės k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gaidėnų k., netoli Jurgio Šedbaro sodybos, kalno papėdėje, ąžuole buvo koplytėlė su Marijos Maloningosios statulėle. Koplytėlę kažkas išmetė, o statulėlę pavogė apie 1968 — 70 m.

Pasakojo Marijona Šedbarienė 74 m. iš  Guidėnų k., užr. 1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Galvyčių k. Stasio Jorudo sodyboje, medyje, buvo koplytėlė, daryta Juozo Stankaus. Joje buvo Jono Gedvilo darbo Marija Maloningoji ir Rūpintojėlis. Dar buvo paveikslėlis, kuriame šv. Mykolas pliekė velnią bizūnu. Koplytėlė su statulėle sunyko 1964 m.

Pasakojo Jadvyga Stankutė 72 m. iš Galvyčių k., užr.1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Galvyčių k., buvusioje Stasio Jorudo sodyboje, stovėjo koplytstulpis, darytas Juozo Stankaus. Jame buvo Jono Gedvilo darytos statulėlės: šv. Juozapas, Jėzus Nazarėnas, Marija Sopulingoji, Marija Magdelena. Marija Sopulingoji yra Upynos muziejuje.  Kitų statulėlių nebėra. Koplytstulpis sunyko 1968 m.

Pasakojo Jadvyga Stankutė 72 m. iš Galvyčių k., užr. 1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Galvyčių k. prie lauko keliuko priešais Juozo Stankaus sodybą stovėjo koplytstulpis su nežinomo meistro Marijos statulėle, baltai nudažyta. Koplytstulpį dirbo Juozas Stankus, dievdirbio tėvas. Viskas sunyko apie 1940 m.

 Pasakojo Juozas Stankus 65 m. iš Gudirių k., užr. 1971m.

Šilalės r. Upynos apyl. Galvyčių k. kairėje kelio Upyna — Girdiškė pusėje, prie mažo upeliuko, netoli Stasio Škadausko sodybos stovėjo koplytstulpis su nežinomo meistro šv. Onos statulėle. Koplytstulpis čia buvo perkeltas iš Galvyčių kaimo kapelių, senkapio XIX a. pabaigoje Viliušiams sumanius jų vietoje padaryti dirbamą lauką. Koplytstulpis sunyko apie 1925 — 30 m. Statulėlę Barbora Viliušienė perkėlė į kitą koplytstulpį, stovintį Galvyčių k. Eenos Viliušienės sodyboje.

Pasakojo Burbora Viliušienė 77 m. iš Galvyčių k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Galvyčių k. prie kelio Upyna — Girdiškė, prie Simo Jurgaičio trobos  stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Krikšto grupė. Koplytstulpis XIX a. pabaigoje buvo perkeltas iš Galvyčių k. kapelių, senkapio, Viliušiams sumanius vietoje kapelių padaryti dirbamą lauką. Koplytstulpis sunyko apie 1925 — 30 m. Statulėles Barbora Viliušienė perkėlė į koplytstulpį, stovinti Galvyčių k. prie Elenos Viliušienės sodybos.

Pasakojo Barbora Viliušienė 77 m. iš Galyvčių k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gaubčio k. Juozo Miltakio sodyboje, kleve buvo koplytėlė, daryta Juozo Miltakio. Joje buvo nežinomo meistro Marijos Maloningosios statulėle. Ji dingo apie 1965 m. Koplytėlė sunyko 1972 m.

Pasakojo Teodora Miltakienė 60 m. Aleksandra Petrikienė 58 m. užr. 1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gaubčio k. prie kelio Mankaičiai — Ringaliai, miške prie eglės buvo koplytėlė. Ją darė Motiejus Štrapėla iš Saidrynės. Statulėlė dingo apie 1965 — 70 m. Sugriuvusi koplytėlė yra Upynos muziejuje

Pasakojo Pranas Miltakis iš Gaubčio k, užr. 1972 m.

Tauragės r. Skaudvilės apyl. Gedėliškės k. prie plento Skaudvilė — Krvžkalnis, prie keliuko, einančio į Karšuvą, stovėjo 1910 m. Jono Jakučio statytas koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro šv. Jono Nepomuko statulėlė. Viskas sunyko per karą 1944 — 45 m.

Pasakojo Jonus Jakutis iš Kavadonių k., užr. 1977m.

Šilalės r. Kaltinėnų apyl. Gedminiškės k. prie Juodžio upelio dvarininkas  Ulmeris savo

žemėje prieš kaimą buvo pastatęs plačią medinė koplyčią. Joje buvo didelė šv. Kazimiero statula. Viršuje buvo šv. Kryžius. 1954 m. koplyčią nakčia kažkas nuvežė. Tada tų koplyčių daug nurinko. Toje vietoje caro laikais, važiuojant dvarininkui Ulmeriui buvo pasibaidę arkliai, susižeidė. Atsidėkodamas už tai, kad liko gyvas ir pastatė koplyčią.

Pasakojo Marijona Andriuškienė 65 m. iš Pilių k., užr. 1987 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gegužių k. Jono Grybo ūkyje, ąžuole prie prūdo, buvo koplytėlė su Marijos Maloningosios statulėle. Koplytėlę ir statulėlę buvo daręs Juozapas Jurgaitis, sūnus Petro iš Gudirvių k. Koplytėlė sunyko ir statulėlės dingo apie 1955 m.

Pasakojo Ona Grybaitė 81 m. iš Gegužių k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gegužių k. už Antano Grybo sodybos, prie bažnyčios medyje buvo koplytėlė su nežinomo meistro Marijos Šiluviškės statulėle. Koplytėlę darė 1925 m. Vincas Paulavičius iš Žvizdrės. Viskas sunyko apie 1940 — 45 m.

Pasakojo Antanas Grybas 62 m.iš Gegužių k., užr. 1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gegužių k. šiaurinėje Jono Grybo ūkio pusėje, už sklepo (rūsio), prie bažnyčtakio stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Krikšto grupė. Koplytstulpis sunyko 1945 m., statulėlės dingo.

Pasakojo Ona Grybaitė 81 m. iš Gegužių k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Girdiškėje prie Onos Valskienės sodybos, medyje, buvo mažytė koplytėlė su nežinomos šventosios skulptūrėle. Koplytėlė sunyko apie 1950 m. Statulėlę atidavė kraštotyrininkams į muziejų.

Pasakojo Ona Valskienė 80 m. iš Girdiškės k., užr. 1985 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gudirvių k. Juozo Keteriaus sodyboje, kleve, prie kelio Upyna — Požerė buvo koplytėlė daryta 1862 — 64 m. Joje buvo nežinomo meistro Kristaus, nešančio kryžių, statulėlė. Koplytėlę darė Jono senelis Motiejus Keterius. Koplytėlė sunyko, o statulėlė dingo apie 1910 m.

Pasakojo Jonas Keterius 72m. iš Gudirvių k,. užr. 1971 m.

Upynos apyl. Gudirvių k. Juozo Keteriaus kieme, prie klevo stovėjo koplytstulpis. Jį statė Kazimieras Keterius. Jame buvo Barboros, Kristaus Nazarėno ir šv. Antano statulėlės. Jas darė kažkoks rusas iš Kauno. Koplytstulpis sunyko apie 1920 m. Vėliau dingo ir statulėlės.

Pasakojo Juozas Keterius 67 m. iš. Gudirvių k., užr. 1971m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gudirvių k., prie bažnyčtakio, einančio pro Juozo Keteriaus sodybą, prie šaltinio stovėjo koplytstulpis. Jį statydino Kazimieras Keterius 1929 m. Meistras buvo Petras Blauzda nuo Kražių. Marijos Maloningosios statulėlė buvo padaryta Juozo Stankaus iš Gegužių k. Ji buvo nudažyta pilka ir mėlyna spalva. Koplytstulpį ten statė todėl, kad Juozo Keteriaus motinai vis prisisapnuodavo, kad toje vietoje reikia pastatyti koplytstulpį. Jis sunyko 1950 m. statulėlės dingo.

Pasakojo Antanina Jurgaitiene 86 m. iš Gudirvių k., užr. 1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gudirvių k. prie keliuko, einančio link Juozo Dobilo, prie kelio Upyna — Iždonai. stovėjo koplytstulpis. Jį padarė Motiejus Jurgaitis apie 1870 m. Statulėlės nežinomo meistro, nors pasakotoja teigia, kad jas daręs Juozas Stankus (tėvas) iš Gegužių k. Buvo Marija Sopulingoji, sėdintis Kristus su dviem kareiviais, šv. Rokas. šv. Izidoriaus grupė ir dar trys statulėlės. Viena iš jų yra pas Vaclovą Jurgaitį Upynoje. Kitų statulėlių nebėra. Saulutė yra Upynos muziejuje. Koplytstulpis sunyko apie 1920 m.

Pasakojo Antanina Jurgaitienė 86 m iš Gudirvių k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Gudirvių k. už buvusio Vaclovo Jurgaičio ūkio, prie tako, einančio link Žukauskių, prie miškelio, vadinamo Pušpelke, stovėjo koplytstulpis. Vėliau jis buvo perkeltas prie bažnyčtakio tarp Juozo Keteriaus ir Stasio Jorudo ūkių. Jame buvo nežinomo autoriaus šv. Jono Nepomuko statulėlė. Kažkada statulėlę buvo išsiėmę ir parsinešę į namus. Gudirvių k. Rimkui naktimis ėmę prisisapnuoti, kad jis atiduotų tai, kas yra padėta ant jo pečiaus. Pažiūrėjus paaiškėjo. kad ten yra padėta šv. Jono Nepomuko statulėlė. Nunešus ją į koplytstulpį. daugiau neprisisapnuodavę. Koplytstulpis sunyko apie 1949 — 52 m.

Pasakojo Antanina Jurgaitienė 86 m. iš Gudirvių k. ir Juozas Keierius 68 m. iš Gudirvių k., užr. 1972m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Juškaičių k. prie Vlado Šemetos sodybos, prie kelio Upyna — Skaudvilė. dešinėje pusėje, medyje buvo koplytėlė su skulptūrėle. 1923 m. Vladui ir Stasei Šemetams pirkus Juškaičiuose žemės ir persikėlus gyventi iš Stulgių, koplytėlė buvo tuščia. Tada Šemetai į koplytėlę įdėjo Marijos Maloningosios statulėlę, parsivežtą iš Stulgių. 1930 — 40 m. medis su koplytėle nuvirto. Statulėlės tebėra pas Šemetų.

Pasokojo Stasė Šemtienė 61m. iš. Juškaičių k.,  užr. 1977 m.

Tauragės r. Skaudvilės apyl. Kalniškių k. vietovėje, vadinamoje Trakutės, drebulėje buvo koplytėlė su nežinomo meistro Marijos Maloningosios statulėle. Koplytėlė sunyko apie 1940 m. Statulėlė nežinia kur dingo.

Pasakojo Antanas Jankauskas 50 m. iš Kalniškių k., užr. 1977 m.

Tauragės r. Skaudvilės apyl. Kalniškių k. Trakutėse medyje buvo koplytėlė su nežinomo meistro šv. Jono Nepomuko statulėle. Viskas sunyko apie 1950 m.

Pasakojo Antanas Jankauskas 50 m iš Kalniškių  k., užr. 1977 m.

Tauragės r. Skaudvilės apyl. Kalniškių k. Vinco Lienberto sodyboje stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro šv. Izidoriaus skulptūrų grupė. Koplytstulpis sunyko, kai žmonės iš kaimų kėlėsi vienkiemius 1932 m. Statulėlės dingo.

Pasakojo Juozas Žalandauskas 51 m, iš Kalniškių k., užr.1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kalvalių k. prie Mėgės piliakalnio, suaugusiame uosyje prie vieškelio buvo koplytėlė. Ją 1910 m. dirbo Antanas Ivanauskas iš Požerės k. Joje buvo nežinomo meistro Rūpintojėlio statulėlė. 1945-46 m. medžiui su koplytėle nulūžus, Zigmas Bartkus ją parsinešė į namus. Statulėlę atidavęs kažkokiai moteriškei, kuri ją žadėjo siųsti į Ameriką.

Pasakojo Ignas Bartkus 52 m. iš Kalvalių k., užr.1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kalvalių k. Gudinskienės Marijos žemėje, krūme, prie keliuko, einančio pietiniu Požerės ežero krantu, stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro šv. Juozapo, Marijos ir dar kitos statulėlės. Jos sudegė 1965 m. per gaisrą Marijos Gudinskienės namuose.

Pasakojo Joana Jurgaitytė 78 m., Marija Gudinskienė 74 m., abi iš Kalvalių k., užr. 1977m.

Šilalės r, Upynos apyl. Kalvalių k. Stasio Ačo žemėje, Iždonų kol., prie dabartinio grūdų sandėlio stovėjo koplytstulpis su nežinomo meistro Krikšto grupe, statytas praėjusio amžiaus gale. Sunyko apie 1956 m. Statulėles Ačai atidavė Marijai Gudinskienei, kuri žadėjo jas įdėti koplytstulpį, statomą savo sodyboje, bet 1965 per gaisrą jos sudegė,

 Pasakojo Joana Jurgaitytė 78m., Marija Gudinskienė 74 m. abi iš Kalvalių k., užr. 1977 m.

Tauragės r. Lomių apyl. Karapolio k. Antano Bajorino ūkyje stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro šv. Ignaco, Marijos Maloningosios, Rūpintojėlio ir šv. Jono Nepomuko statulėlės. Koplytstulpis sunyko baigiantis Lietuvai 1939-41 m. Anksčiau jis stovėjo Antšunijo k. Bąjorinų sodyboje. 1914 m., kaimui skirstantis į vienkiemius, Antanas Bajorinas kartu parsivežė ir koplytstulpį, pasistatė naujame vienkiemyje. Statulėlių nebėra.

Pasakojo Antanas Bajorinas 68 m. iš Karapolio k., užr. 1971m.

Tauragės r. Skaudvilės apyl. Karšuvos k. stovėjo koplytstulpis. Jis sunyko 1941 — 45 m. karo laikotarpiu. Jame buvo nežinomo meistro šv. Rokas, šv. Jonas Nepomukas, Marija Maloningoji. Kurį laiką statulėlės buvo pas Juzės Šležienės Karšuvos k. Vėliau jas išsinešiojo žmonės.

Pasakojo Juzė Šležienė 50 m. iš Karšuvos k., užr. 1977 m.

Taurages r. Sungailiškių apyl. Kaziškės k. Kazimiero ir Antano Venckaičių sodyboje stovėjo koplytstulpis. Kas jį darė, kokia proga, kokios buvo skulptūrėlės, neatmena. Keliantis į gyvenvietę, apie 1970 m. jį išrovė.

Pasakojo Magdė Valaitienė 59 m. iš  Leoniškės k., užr. 1975 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Keterių k. už Juozo ir Onos Kirkickių ūkio, į šiaurės rytus, prie mažo bevardžio upeliuko stovėjo koplytstulpis. Jame buvo šv. Jono Nepamuko statulėlė Koplytstulpis sunyko dar, prieš 1944 m. Koplytstulpį Kirkickiai vadino šv. Jono kryžiumi.

Pasakojo Juozas Kirkickis 80 m. ir jo žmona Ona 80 iš  Keterių k.. už., 1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kiaukų k. Albino Kauliaus sodyboje stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Marijos Maloningosios su angelais ir dar kelios, statulos. Koplytstulpis sunyko apie 1935-1940 m. Statulėles atidavė kaimynystėje gyvenusiam dievdirbiui Jeronimui Jasudui.

Pasakojo Bronė Mačaitienė 65m. iš Kiaukų k., užr. 1987m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kliūkių k. prie vieškelio Upyna — Varsėdžiai, kairėje kelio pusėje ąžuole, Antano Urbiko sodyboje buvo koplytėlė su nežinomo meistro Rūpintojėliu. Koplytėlę ir Rūpintojėlį dar prieš karą sudaužė (kaip sako) kažkoks nevisprotis Monstviliukas.

Pasakojo Juozas Tolvaiša iš  Papaukštkalnio k.. užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kliūkų k. prie kelio Upyna — Varsėdžiai, kairėje pusėje. prie Laimos Butkienės sodybos, medyje buvo koplytėlė. Ją apie 1945 m. darė Vincas Paulavičius. Koplytėlėje buvo nežinomo meistro Šiluvos Marijos ir šv. Jono Nepomuko statulėlės iš seno koplytstulpio, stovėjusio Kliūkių k. Bartkinėje. Koplytėlė sunyko ir statulėlės dingo apie 1970 m.

Pasakojo Antanas Uksa 65 m. iš Žvizdrės k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kliūkių k. prie kelio Upyna — Varsėdžiai kairėje pusėje, tarp Laimos Butkienės ir Broniaus Jogėlos ūkių prie topolio buvo koplytėlė. Ją darė Vincas Paulavičius apie 1946 — 47 m. Joje buvo nežinomo meistro šv. Mykolo statulėlė iš senojo koplytstulpio, stovėjusio Kliūkių k. Bartkinėje. Koplytėlė sunyko ir statulėlė dingo apie 1968 m.

Pasakojo Antanas Uksa 65 m. iš Žvizdrės k., už.1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kliūkių k., buvusiame Bartkų ūkyje, vad. Bartkinėje, stovėjo koplytstulpis su nežinomo meistro šventaisiais. Koplytstulpiui sunykus, Vincas Paulavičius padarė tris nedideles koplytėles ir jas pakeliais prikalė prie medžių Kliūkių k. Jose patalpino šv. Mykolo Archangelo, šv. Jono Nepomuko statulėles. Iš minimų koplytėlių statulėlės dingo apie 1960 m.

Pasakojo Antanas Uksas 66 m. Žvizdrės. k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Kraikų k. Klemenso Stankaus ąžuolyne, ant Sultakio upeliuko kranto, ąžuole prie tako, einančio į Vanagiškę, buvo koplytėlė su nežinomo šventojo statulėle. Koplytėlė sunyko 1940 — 1945 m. Dabar nebėra nė ąžuolo.

Pasakojo Rozalija Jurgailienė iš Miškinių k,. užr.1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Lingių k. prie kelio Pakarčemis — Eželiškės kairėje pusėje stovėjo koplytstulpis, fasadu atsuktas į kelią, į šiaurės rytus. Jį statė Baltrus Bukauskas. Koplytstulpis buvo nežinomo meistro. Jame buvo Krikšto grupė. Statulėlės dingo 1967 — 68 m. vykstant melioracijai. Priešais koplytstulpį, kitoje kelio pusėje, yra Lingių Fermos kaimo senkapis.

Pasakojo Juozas Bambalas 68 m. iš Lingių Fermos k., už. 1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Mankaičių k. kelio Upyna — Vytogala kairėje pusėje, prie upelio tilto stovėjo koplyčia su šv. Jono Nepomuko statula 1 metro aukščio. Statula nežinomo meistro, paimta iš Kėdžių koplyčios. Koplyčia statydinta Kavalskių. Statula pokario metais dingo, koplyčia sunyko. Koplyčią žadėjo atstatyti keturi Jonai: Jurgaitis (Šmotelis) iš Miškinių k., Jurgaitis ( Batsiuvys) iš Miškinių k., Kasputis iš Vaitimėnų, Kėdys iš Mankaičių k. Bet pažado jie neištesėjo.

Pasakojo Rozalija Jurgaitienė iš Miškinių k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Mankaičių k. už buvusio Izidoriaus Kėdžio ūkio (dabar ten gyvena Pranas Joga) lenkėje, prie keliuko, einančio į Vanagiškę, buvo didelė koplyčia su nežinomo meistro šv. Jono Nepomuko statula. Kai į koplyčią 1890 — 1900 metais įtrenkė perkūnija, statulėlę paėmė Kavalskytė iš Mankaičių k. Ją buvo pastatę Apolonijos Kėdienės uošviai Kėdžiai. Koplyčios likučius sukūreno Kėdžiai.

Pasakojo Apolonija Kėdienė iš Mankuičiu k. 76 m., užr. 1972m.

Šilalės r. Upynos apyl. Mankaičių k. Patulės miško ir Mankaičių k. riboje prie eglės buvo prikalta koplytėlė su kryželiu viduje. Apie 1940 m. koplytėlė iškrito ant žemės. Ten ji ir sunyko.

Pasakojo Marijona Vaznienė iš Mankaičių k užr. 1977.

Tauragės r. Matiškės k. už Bronės Bartkienės sodybos prie versmės stovėjo koplytstulpis, statytas XIX a. pabaigoje. Jame buvo šv. Jono Nepamuko statulėlė. Koplytstulpis sunyko apie 1975 m. Kas, kada ir kokia proga statė neatsimena.

Pasakojo Bronė Bartkienė 79 m. iš Matiškės k., užr. 1985 m

Šilalės r. Laukuvos apyl. Mažrimų k. Alfonso Aušros sodyboje augančiame ąžuole buvo koplytėlė. Ją dirbdino A. Aušros tėvai. Joje buvo šv. Antano, laikančio ant rankų Kristų, statulėlė. Koplytėlė buvo daryta 1910 m. Sunyko apie 1988 m. Statulėlę išnešė piemenys.

Pasakojo Alfonsas Aušra 75 m. iš Mažrimų k., užr. 1997 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Miškinių k. Svystkalnio pakalnėje, kairėje kelio Upyna — Vytogala pusėje, priešais Jono Gružinsko sodybą, prie drebulės buvo prikalta koplytėlė. Joje buvo nežinomo meistro Marijos statulėlė, kurią 1969 m. išėmė su automobiliu „Latvija" atvažiavę kraštotyrininkai.

Pasakojo Ona Širvienė 68m. ir Jonas Gružinskas iš Miškinių k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Miškinių k. kelio Upyna — Vytogala kairėje pusėje. priešais Juozo Kvietkaus trobą, medyje buvo koplytėlė su nežinomo meistro daryta šv. Antano statulėle. 1960 sunyko ir koplytėlė, ir statulėlė.

Pasakojo Ona Širvienė 68 m. ir Jonus Gružinskas iš Miškinių k,. užr.1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Miškinių k., nuo Sultakio kalniuko link Upynos, kairėje pusėje, prie tiltelio stovėjo koplytstulpis su šv. Jono Krikštytojo ir Kristaus statulėlėmis. Kas, kada, kokia proga koplytstulpį statė, niekas neatsimena. Koplytstulpis sunyko 1938 m. Statulėlės dingo. Viena šv. Jono Nepomuko koplyčia stovėjo prie Tulės upelio pavieškely, prie Kovalskio sodo. Kaimo jaunimas dažnai lažindavosi su tokis sąlyga: kas suvalgys 10 riestainių, kol nueis nuo šv. Jono Nepomuko prie Kovalskio sodo iki šv. Jono Krikštytojo už Sultakio kalnelio.

Pasakojo Marijona Čilvinaitė 85 m. iš Miškinių k., užr. 1985 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Miškinių k. prie kelio Upyna — Vytogala, netoli Stasio Valanto lentpjūvės, prie keliuko, einančio link Petro Survilo, stovėjo koplytstulpis. Jo saulutę ir statulėles 1930 — 35 m. išsivežė kraštotyrininkai iš Kauno.

Pasakojo Ona Širvienė 68 m. ir Jonas Gružinskas 68 m. iš Miškinių k., užr. 1971 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Mockaičių ir Sodalės kaimų riboje stovėjo koplytstulpis su keturiais langeliais. Jame buvo šv. Izidoriaus artojo grupė, šv Jurgis, Marija Sopulingoji, šv. Benediktas. Jų meistras nežinomas. Koplytstulpis sunaikintas 1975 m. vykstant melioracijai. Visos statulėlės dingo 1975 m.

Pasakojo Genė Ričkienė 66 m., Vaclovas Vaišvila 60 m., abu iš Sodalės k., užr.1978 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Naujojo Obelyno k., prie kelio Obelynas — Debliai, už Izidoriaus

Gerdausko, prie prūdo, stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Nukryžiuotasis. Koplytstulpis sunyko dar prieš 1941 m. karą. Dabar toje vietoje pastatytas medinis kryžius.

Pasakojo Izidorius Gerdauskas 92 m. iš Naujojo Obelyno k., užr. 1977m.

Šilalės r. Upynos apyl. Obelyno k., prie Varnupio upelio, prie kelio į Šilalę, stovėjo koplytstulpis. Jame buvo šv. Jonas Krikštytojas su Kristumi. Sunyko apie 1935 m. Kas, kada darė šventuosius ir koplytstulpį — nežinoma. Dar seniau toje vietoje stovėjusi medinė koplyčia.

Pasakojo Juzefa Šimkienė 64 m. iš Pakoplyčio k., užr. 1986 m.

Tauragės r. Skaudvilės apyl. Očikių k. prie Jurgio Skarbaliaus s. Alfonso, buvo koplytstulpis su keturiomis nišomis daryto 1910 m. dievdirbio Kazimiero Vaitkaus iš Žvizdrės k. Jame buvo nežinomo meistro šv. Jurgio ir kitos statulėlės, kurios dingo 1970 — 72 m. Likusį  papuvusi koplytstulpio liemenį 1975 m. nusivežė Bernikienė ir sukūreno.

Pasakojo Monika Živtlkauskienė 80m. iš Snieginės k., užr. 1981 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Paagluonio k., dešinėje kelio Skaudvilė — Upyna pusėje, prie kelio seniau ėjusio į Girdiškę, dabartiniame Trapų sode, ąžuole, buvo iškirsta niša — koplytėlė. Joje buvo įdėtas kryželis. Kada ir kas iškirto tą nišą ir parūpino kryželį nežinoma.

Pasakojo Antanas  Jurgilas 80 m. iš Paagluonio k., už. 1980 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Paagluonio k. prie kelio Upyna — Skaudvilė, ant Agluonos upelio kranto, kaimo kapeliuose, prie augusios storos liepos buvo koplytėlė su nežinomo meistro šv. Jurgio grupe. Pokariu liepa su koplytėle išvirto. Statulėlę pasiėmė Antanas Vaidotas iš to paties kaimo. 1976 m. Vaidotas šv. Jurgį atidavė Algiui Geruliui, Vaidilų tarybinio ūkio laiškininkui. Prie šv. Jurgio koplytėlės buvusi dėžutė aukoms. Vėliau kažkas įsigudrino pinigus išimti. Tam paaiškėjus, aukų dėžutę atsiėmė Skaudvilės klebonas. 1972 m. Vaidotas minėtuose kapeliuose rado keraminį verpsuką, dabar jis yra Upynos muziejuje.

Pasakojo Antanas Vaidotas 59 m. iš  Paagluonio k., užr. 1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Pabremenio k. prie kelio Vytogala — Obelynas, dešinėje pusėje, prie Bremenos upelio, priešais Jono Petkaus sodybą, stovėjo koplytstulpis. Jį statydino Jono Petkaus tėvai apie 1920 m. Meistras buvo Juozapatas Petrikas iš Bruškių k. Jame buvo nežinomo meistro šv. Jurgio grupė, Kristus Nazarėnas, Marija Sopulingoji su dviem angelais. Koplytstulpis ir statulėlės sunyko prie antrojo vokiečio. t.y. 1941 — 43 m.

Pasakojo Jonas Petkus 65 m. iš Pabremenio k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Pagrybės kaimo kapeliuose stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro statulėlės. Koplytstulpis sunyko apie 1945 — 50 m. Statulėlės dingo. Kapelių kalvelės pietrytinėje dalyje, kasant rūsius, rasdavo daug kaulų, žalvarinių papuošalų, ginklų.

 Pasakojo Marija Vitkuvienė 72 m. iš Pagrybės k., užr. 1978 m.

Šilalės r. D. Poškos apyl. Pakarčemio k. Juozo Pociaus sodyboje, prie ravuko, stovėjo didelė koplyčia. 1.5x1,3 m. su langais iš trijų pusių. Ją darė Kazys Pocius šio amžiaus pradžioje. Buvo Marija sukeistomis rankomis su angelais iš šonų, šv. Rokas, Krikšto grupė, šv. Jurgis. Skulptūrėles darė Jonas Auryla ir Juozas Girčys iš Lingių Fermos k. Prieš 1941 karą į koplyčią įtrenkė perkūnija ir ją sudaužė. Statulas Pociai parsinešė pas save. Jos dabar yra koplytstulpyje kieme.

Pasakojo Jonas Pocius 62 m. iš Pakarčemio k., užr. 1975  m.

Šilalės r. Upynos apyl. Pakarčemio k. prie ke1io Girdiškė — Požerė stovėjo koplyčia. Ją XIX a pabaigoje statydino Pundinas. Pastatė nakčia susitarę keturi gaspadoriai. Nakčia buvo ir pašventinta. Vėliau ją pamatęs uriadnikas (caro valdininkas) klausinėjo žmonių, kas ją pastatė. Bet visi sakė, kad nežino. 1944 m. per karą koplyčia buvo smarkiai apgriauta. Tą patį rudenį Pundinai ją nugriovė. Statulos nežinomo meistro buvo išdalintos. Marija Maloningoji pateko į Ringalių kaimo kapelių koplyčią, šv. Jurgis — pas Valskį Pakarčiamio k., šv. Jurgio panelė
 pas Petrės Noreikienės Pakarčiamio k., kitos į Girdiškės bažnyčią. Vėliau šv. Jurgis pateko kažkur į Kauną.

Pasakojo Jonas Eidininkas iš Pakarčiamio k., Julius Gudinskas iš  Paikvedžio k., užr. 1972 m.

Šilalės r. D. Poškos apyl. Pakarčemio k. Jono Pociaus sodyboje stovėjo žemas koplytstulpis. Jame buvo Marijos Sopulingosios su dviem angeliukais statulėlės. Jų meistras nežinomas. Koplytstulpis sunyko apie 1970 m. Anksčiau skulptūrėlės buvo didelėje Pocių koplyčioje, kuri jau seniai sunyko.

Pasakojo Jonas Pocius 62 m. iš   Pakarčemio k., užr. 1973 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Papaukštkalnio k. Antano Galmino sodyboje ant akmenų pamato stovėjo koplyčia. Prie koplyčios gegužės mėn. vakarais žmonės rinkdavosi giedoti „mojų". Ją statė Galminai apie 1870 m. Joje buvo nežinomo meistro šv. Jurgio grupė, Kristaus Nazarėno, Marijos Maloningosios statulėlės. Koplyčiai sugriuvus 1914 — 15 m. jas pasiėmė Juozas Galminas. Vėliau jos kažkur dingo.

Pasakojo Antanas Galminas 66 m. iš Papaukštkalnio k., užr. 1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Papaukštkalnio k., vadinamuose Tyreliuose, už Agnės Tamošaitienes sodybos, medyje buvo koplytėlė su nežinomo meistro Šiluvos Marijos statulėle. Koplytėle sunyko 1950 m., statulėlė dingo.

Pasakoįo Juozas Tolvaiša 68 m. iš Papaukštkalnio k., užr.1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Papaukštkalnio k. Juozo Tolvaišos sodyboje prie kelio stovėjo koplytstulpis. Jį statydino Juozo Tolvaišos tėvai ta intencija, kad sektųsi auginti gyvulius. Pažadą išpildžius, pastačius koplytstulpį gyvuliai nebekrito. Jame buvo šv. Jurgio, Šiluvos Marijos statulėlės ir kryžius. Statulėlės labai sunykusios, yra Upynos muziejuje. Juzefos Žymantienės iš Pazimkalnio tvirtinimu jos esančios darytos dievdirbio Juozo Stankaus iš Gegužių k.

Pasakojo Juozas Tolvaiša 68 m. iš Papaukštkalnio k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Patulės k. Stepono Savicko sodyboje, berže, buvo koplytėlė su porcelianinėmis Marijos ir dviejų angelų statulėlėmis. Koplytėlė sunyko 1960 m. Statulėlės sudužo.

Pasakojo Steponas Savickis 61 m. iš Palutės k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Paupynio k. tarp Barboros Macijauskienės ir Motiejaus Jurgaičio stovėjo koplytstulpis su nežinomo meistro Krikšto grupe. Koplytstulpį statydino Ievos Jurgaitienės tėvas Jurgis Kvietkus. Pinigus statymui atsiuntė iš Amerikos Jurgio Kvietkaus brolio žmona, buvusi Dobilaitė iš Gegužių k. Koplytstulpį darė vokietis Kopindikis iš Graužų k. 1895 m. Sunvko jis apie 1945 m. Statulėles atidavė kraštotyrininkams iš Kauno 1967 — 68 m.

Pasakojo Motiejus Jurgaitis 82 m. Ieva Jurgaitiene 70 m.  abudu iš Paupynio k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Paupynio k. už Motiejaus Jurgaičio ūkio link Upynos prie keliuko stovėjo koplytstulpis. Jį darė meistras vokietis Kopindikis iš Graužų k. Tauragės r. 1895 m. Statydino Jurgis Kvietkus, Antano, Ievos Jurgaitienės tėvas už prisiųstus iš Amerikoje gyvenusios brolio žmonos, buvusios Dobilaitės iš Gegužių k., pinigus. Koplytstulpis buvo keturių nišų. Jame buvo nežinomo meistro šv. Antano, šv. Jurgio, Marijos Sopulingosios, šv. Pranciškaus statulėlės. Koplytstulpis sunyko apie 1950 m. Skulptūrėles 1967 — 68 m. atidavė kraštotyrininkams iš Kauno.

Pasakojo Motiejus Jurgaitis 82 m. iš Paupynio k,. Ieva Jurgaitienė 70 m. iš Paupynio k., užr. 1971 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Pavarčio k., buvusiame Narkevičiaus dvare, stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Rūpintojėlis, šv. Jurgio ir Šiluvos Marijos statulėlės. Sunyko koplytstulpis vykstant melioracijai, apie 1974 m. Statulėlės ir saulutė yra Upynos muziejuje. Kas, kada ir kokia proga statė koplytstulpį nežinoma.

Pasakojo Dainius Habdangas 55 m. iš Skaudvilės, užr. 1977 m.

Šilalės r. Kaltinėnų apyl. Pempiu k., prie kelio Kaltinėnai — Medvėgalis, dešinėje pusėje, netoli Viktorijos Jasinevičienės sodybos stovėjo koplytstulpis, statytas apie 1885 m. Jono

Gužausko. Jame buvo šv. Jurgio grupė, šv. Juozapas, Marija su dviem angeliukais iš šonų. Statulėlės nežinomo meistro pirktos Žarėnuose. Koplytstulpis sunyko apie 1960 m. Statulėles kažkas išvogė.

Pasakojo Viktorija Jacinevičienė 77 m. iš Pempių k., užr.1977m.

Šilalės r. Upynos apyl. Pliupių k. prie kelio Girdiške — Skaudvilė dešinėje pusėje, prie Albino Rimkaus sodybos, medyje buvo koplytėlė su nežinomo meistro Rūpintojėlio statulėle. Koplytėlė sunyko apie 1940 m. Statulėlę kažkas nupirko į muziejų.

Pasakojo Rimkus 58 m. iš Pliupių k., užr. 1976 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Požerės ežero šiauriniame krante, medyje prie keliuko, buvo koplytėlė su Rūpintojėliu, darytu Alekso Bagdono. 1945 — 46 m. po karo A. Bagdonas susprogdino granatą ir neteko rankų. Kad ir be rankų. jis sugebėjo dirbti įvairius darbus. 1960 m. Rūpintojėlį kažkas įmetė į ežerą, kur jis ir dingo. Toje vietoje, kur buvo koplytėlė, Juozas Pocius dėl žemės buvo nušovęs savo brolį.

Pasakojo Pranė Stankutė 49 m. iš Kalvalių k., užr. 1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Požerės k. prie Karnagos senkapio kalno, pietvakarių pusėje, stovėjo koplytstulpis su šv. Jono krikšto grupe. Koplytstulpį statydino Barbora Juškienė iš Požerės k. darė Jonas Jucius, statulėles Juozas Stankus iš Gegužių k.  Koplytstulpį nuardė Marijos Urbutienės augintinis J. Jucius 1942 m.

Pasakojo Marija Urbutienė 75 m. iš Požerės k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Požerės k. kairėje kelio Upyna — Požerė pusėje, netoli Stasio Žukauskio, Jono, sodybos, prie vieškelio, stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Marijos Maloningosios ir šv. Antano statulėlės. Koplytstulpis sunyko apie 1945 — 46 m. Statulėlės dingo apie 1940 m.

Pasakojo Stasvs Žukauskis 55 m. iš Požerės k., užr. 1977 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Požerės k. senojo kaimo vietoje, vadinamoje sodžiuje, kryžkelėje stovėjo koplytstulpis su Marijos Maloningosios statulėle. Koplytstulpis sunyko apie 1908 m., kaimui skirstantis į vienkiemius. Statulėlės dingo.

Pasakojo Stasys Žukauskis 55 m. iš Požerės k., užr. 1977 m.

Tauragės r. Skaudvilės apyl. Pužų k. prie Zosės Gedvilienės sodybos stovėjo koplytstulpis. Buvo statytas Gedvilų apie 1900 m. Jame buvo nežinomo meistro Marijos Sopulingosios, šv. Roko su šuniuku, šv Antano grupės, šv. Florijonas ir nežinomos šventosios statulėlės. Koplytstulpis sunyko 1940 m. Statulėlės dingo.

Pasakojo Agnė Gedvilienė 50 m. iš  Pužų k., užr. 1971 m.

Tauragės r. Lomių apyl. Ringalių k. prie Puidokų namų, medyje buvo koplytėlė su šv. Jurgio skulptūrėle, daryta Mykolo Mačiulio iš Ringalių k. Viskas dingo.

Pasakojo Aleksas Macijauskas 77m.iš Ringalių k. 1971m.

Tauragės r. Lomių apyl. Ringalių k. Alekso Macijausko sodyboje, obely, buvo koplytėlė su nežinomo meistro Marijos Maloningosios ir dviejų angelų statulėlėmis. Koplytėlę darė Alekso Macijausko tėvas. (jis dar turėjo kankles ir mėgdavo jomis skambinti). Koplytėlė sunyko apie 1940 m. Statulėlės dingo. Saulutė įdėta į Ringalių kaimo kapelių koplyčią.

Pasakojo Aleksas Maciauskas 80 m.iš Ringalių k., užr. 1974 m.

Tauragės r. Lomių apyl. Ringalių k. prie Gaubčio miško, prie Pjaunio upeliuko, ištekančio iš Saidrynės, stovėjo koplytstulpis su nežinomo meistro šv. Jono Nepomuko statulėle. Koplytstulpiui pasvirus, statulėlė iškrito ant žemės. Stonienė ją parsinešė į  namus ir pastatė kamaroje ant lango. Po to kamaroje naktimis pradėjo bauginti. Vaikams naktimis kažkas numėtydavo apklotus. Girdiškės klebonas Cirkelis pašventino kamarą, bet tai negelbėjo ir toliau baugino. Iš naujo parvežė kleboną, kad dar pašventintų. Šventindamas klebonas pamate ant lango statulėlę, apibarė ir liepė greitai nunešti ir įdėti į koplytstulpį. Nuo to laiko liovėsi bauginti. Koplytstulpis sunyko,statulėlės dingo apie 1940 m.

Pasakojo Aleksas Macijauskas 80 m. iš Ringalių k., užr. 1973 m.

Tauragės r. Lomių apyl. Ringalių k. prie kelio Ringaliai — Ruibiškė, prie miško, ant Ringės upelio kranto stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro šv. Jono Nepomuko statulėlė. Viskas sunyko apie 1910 m.

Pasakojo Jonus Stonys 71 m. iš Ringalių k., užr. 1970 m.

Tauragės r. Lomių apyl. Rubiškės k. prie Antano Vasiliausko sodybos augančioje liepoje buvo koplytėlė, joje buvo Marijos Maloningosios statulėlė. Koplytėle ir nežinomo meistro statulėlė sunyko apie 1945 — 46 m.

Pasakojo Antanas Vasilauskas 50 m. iš Ruibiškės k., užr.1975 m

Šilalės r. Kaltinėnų apyl. Rūčių k. Jono Jurevičiaus sodyboje stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro švenč. Panelės iš šonų su dviem angeliukais statulėlės. Jis sunyko apie 1940

Pasakojo Juozas Gedvilas 60 m. iš Rūčių k., užr. 1991 m.

Šilalės r. Kaltinėnų apyl. Rūčių k. prie senojo Akmenos tilto stovėjo koplytstulpis su šv. Kazimiero statulėle. Koplytstulpį sunaikino stribai apie. 1947 m.

Pasakojo Juozas Gedvilas 60 m.  iš Rūčių k., užr. 1991 m.

Tauragės r. Skaudvilėje, Tauragės gatvėje, nuo Gaižausko kalvės link miesto centro, kairėje kelio pusėje, ant Rusokevičienės sklypo stovėjo medinė koplyčia su langais iš keturių pusių. Kas, kada, kokia proga statė ir kokios statulėlės buvo, neatsimena. Koplyčia sunyko dar prieš 1941 m. karą. Ja 1914 m. mėgo fotografuoti vokiečių kareiviai.

Pasakojo Julija Gaižauskienė 75 m. iš Skaudvilės, užr. 1980 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Sodalės k. buvusiame Juškevičiaus dvare, ąžuole, buvo koplytėlė su nežinomo meistro Rūpintojėlio statulėle. Koplytėlė sunyko, statulėlė dingo 1973 m.

Pasakojo Viktoras Bičkus 78 m. iš Sodalės k., užr. 1973 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Sodalės k. prie Juozo Keršulio sodybos Elvikio žemės ir Sodalės k. riboje, prie lauko keliuko stovėjo koplytstulpis. Jis sunyko apie 1968 m. Buvusi nežinomo meistro statulėlė dingo.

Pasakojo Marijona Smailyiė 69 m. iš Sodalės k., užr. 1978 m.

Šilalės r. Jucaičių apyl. Struikų k. prie kelio Vaitimėnai — Šilalė. prieš Žymančių sodyba stovėjo koplytstulpis su penkiais bokšteliais ir penkiomis saulutėmis. Jį darė Antanas Čepas iš Vaičių k. 1850 — 60 m. 1925 m. ją suremontavo Šetkai iš Deblių k. Po karo koplytstulpis sunyko. Statulėlės yra pas Kazimierą Šetkų Vytogalos k.

Pasakojo Sasys Šetkus 60 m. iš Deblių k., Vlada Šetkienė 50 m. iš Deblių k., užr.1972 m.

Šilalės r. D. Poškos apyl. Tujeinių k. Pundinų kieme stovėjo koplyčia. Ją darė Juozas Pundinas iš Tujeinių k. 1860 m. Statulėlės: Uršulė su tavorčkomis, šv. Izidoriaus grupė ir dar kitos. Jos taip pat buvo darytos Juozo Pundino. Statulėles išsidalino Pundinai, Nieštautai, Bladykai.

Pasakojo Stasė Žukauskienė 30 m. iš Požerės k., užr. 1977  m.

Šilalės r. D. Poškos apyl. Tūjainiuose, Petro Šukio sodyboje stovėjo statytas šio amžiaus pradžioje. Jame buvo šv. Antano, Marijos Maloningosios ir šv. Barboros statulėlės. Koplytstulpis sunyko apie 1960 m. Statulėlės tebėra Šukio kieme stovinčiame kryžiuje. Šukiams mirdavo vaikai. Kartą tėvams prisisapnavo, kad turi pastatyti koplyčią, tada nebemirs vaikai. Koplytstulpį pastačius, užaugo trys vaikai.

Pasakojo Petras Šukys 65 m. iš Tūjainių k., užr. 1985 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Upynos k. Marijonos Numavičienės ūkyje, obelyje buvo koplytėlė su nežinomo meistro Marijos Maloningosios ir dviejų angelų statulėlėmis. Koplytėlė daryta 1880 — 1890 m. Ji sunyko apie 1935 m. Statulėlės atiduotos į kažkokį muziejų. Ten pat, tarp M. Numavičienės ir A. Aurylos auga ąžuolas. Jį sodino M. Numavičienės senelis ir prisakė, kai ąžuolas užaugs, iš jo padaryti kryžių ir pastatyti toje pačioje vietoje, kur jis augo. Kryžiaus niekas nedirbo, o ąžuolas užaugo didelis ir galingas.

Pasakojo Marijona Numavičienė 56 m. iš Upynos k., užr. 1970 m.

Šilalės r. ant Upynos kaimo maro kapelių, esančių 200 m. už Upynos kapinių į šiaurės vakarus, stovėjo keturių nišų koplytstulpis. Jį statė Juozas Atutis iš Vytoglos. Lėšas statymui davė Armonas, gyvenęs Amerikoje, iš kurio Atutis buvo pirkęs žemę. Jame buvo statulėlės: dvi verkiančios moterys. Kristus iš stacijos su vienu kareiviu (darytos dievdirbio Jono Orvydo), Marija Sopulingoji (daryta Jono Gedvilo). Koplytstulpis sunyko 1940 m. Marija Sopulingoji dabar yra pas Alfonsą Krakutį Tauragės r. Vaidilų apyl. Paagluonio k. kieme esančiame ąžuole, koplytėlėje. Dvi verkiančios moterys yra Upynoje pas Bronę Leškienę. Kristus iš stacijos su vienu kareiviu yra Upynos liaudies amatų muziejuje.

Pasakojo Jonas Maulius 80 m. iš Dvariškiu k., užr. 1970

Šilalės r. Upynos apyl. dabartinio parko šokių aikštelės vietoje stovėjo koplytstulpis. Jame buvo nežinomo meistro Marijos Maloningosios statulėlė. Koplytstulpis stovėjo Upynos k. ir Upynos miestelio riboje. Viskas sunyko kuriantis Lietuvai 1915 — 20 m.

Pasakojo Jonas Čilvinas 68 m. iš Upynos k., užr.1973 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Upynos k. už kapinių 300 metrų link Vytogalos, prieš tebestovintį akmeninį kryžių, kitoje kelio pusėje, stovėjo koplytstulpis. Jį statydino Agnieška Gotautienė­-Bartašaitė apie 1880 m. Koplytstulpis sunyko ir skulptūros dingo apie 1930 m.

Paskojo  Onu Straukienė 78m. iš Kraikų k. ir Jonas Maulius 80 m. iš Dvariškių k. užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Upynos k. prie Antano Lebriko ūkio, vakarų pusėje, prie bevardžio upeliuko, prie bažnyčtakio, stovėjo koplytstulpis su langiukais iš trijų pusių. Jame buvo nežinomo meistro Krikšto grupė ir kiti šventieji. Koplytstulpį statydino Verpečinskienė iš Patulės k. Kažkada toje vietoje buvo rastas miręs žmogus. Krikšto grupę Verpečinskiai atsiėmė 1936 — 40 m. nuvirtus koplytstulpiui. Kitos statulėlės ir saulutė dingo.

Pasakojo Aleksas Raudonius 76m. iš Upynos. k., užr. 1975 m.

Šilalės r. Upynos miestelyje. priešais Broniaus Ukso namus, kitoje kelio pusėje, kur dabar yra autobusų stotis, stovėjo koplytstulpis. Jame buvo šv. Jono Nepomuko statulėlė. Koplytstulpiui sunykus, naujai padaryta maža koplytėlė su statulėle buvo įkelta į ten pat augusį medį. Viskas dingo apie 1935 — 1940 metus. Statulėlės meistras nežinomas.

Pasakojo Jonas Maulius iš Dvariškių k., užr. 1971 m.

Šilalės r. Upynoje už dabartinės pirties, ant Upynalės upelio kranto stovėjo koplytstulpis. Jame buvo J. Orvydo darbo krikšto grupė. Koplytstulpis sunyko ir skulptūrėlės dingo apie 1925 — 1930 m.

Pasakojo Onu Straukienė 78 m. iš  Kraikų k. ir Jonas Maulius 80 m. iš Dvariškių k., užr. 1970 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Upynos k. ant Svystkalnio, kairėje kelio pusėje stovėjo koplytstulpis. Jį statė Petras Martinkus iš Miškinių k. Vėliau Martinkaus ūkyje gyveno Ona Širvienė. Koplytstulpis statytas su intencija, kad jų namų neuždegtų perkūnija, nes anksčiau perkūnija buvo sudeginusi jų trobą. Jame buvo kryžius šv. Mykolo Archangelo ir dar keletas statulėlių. Jų meistras nežinomas. Jos pirktos iš „pauparių" (dar vadinamų „bagamazninkų"). kurie per atlaidus išsitempdavo aikštėje palapines ir prekiaudavo saldainiais, rožančiais. maldaknygėmis ir kitkuo. Statulėlės dingo prieš 1941 m. Jas kažkas pavogė.

Pasakojo Ona Širvienė 68 m. iš Miškinių k., užr.1971m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. Užkalnių k. prie kelio Skaudvilė — Girdiškė, stovėjo koplytstulpis. Jis sunyko apie 1940 m. Kas ir kada jį statė ir kokios statulėlės jame buvo, niekas neatsimena.

Pasakojo Anastazija Straukienė 71 m. iš Užbalių k., užr. 1982 m.

Tauragės r. Vaidilų apyl. buvusiame Liaudansko ūkyje, ąžuole iškirstoje nišoje, buvo

padaryta kaip koplytėlė, į ją įdėta statulėlė. 1937 m. nupjovus ąžuolą, rasta tik tuščia apaugusi koplytėlės niša. Statulėlės nebebuvo, ją kažkas išėmė anksčiau, dar prieš apaugant nišai.

Pasakojo Juozas Greičius iš Dvarviečių k., užr. l978m.

Tauragės r. Lomių apyl. Vaitimėnų k. Izidoriaus Vitkaus sodyboje, prie kelio augančiame medyje buvo koplytėlė su labai gražia Marijos statulėle, parvežta iš Amerikos. 1965 m. trys paaugliai statulėlę sudaužė. Antaninai Vitkutei — Motuzienei Marija prisisapnavo ir sakiusi: „Kur tu mane puošei, aš nebesu". Netrukus Motuzienė sužinojo, kad Marijos statulėlė sudaužyta. Koplytėlė vėliau sunyko.

Pasakojo Antanina Motuzienė 78 m. iš Sodalės k., užr. 1977m.

Šilalės r. Upynos apyl. Varsėdžių k. Aleksandro ir Stasės Zamų kieme stovėjo  koplytstulpis, statytas XIX a. pabaigoje. Jame buvo nežinomo meistro šv. Jurgio grupė. Koplytstulpis sunyko 1950 m. Statulėlės dingo.

Pasakojo Stasė Zamaitė 56 m. iš Gaidėnų k., užr. 1986 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Varsėdžiuose Povilo Patlabos sodyboje stovėjo koplytatulpis statytas jo senučių XIX a. antroje pusėje. Jame buvo nežinomo meistro Rūpintojėlio, Kristaus iš Nazareto, Marijos su angeliukais iš šonų statulėlės. Koplytstulpis sunyko apie 1957 — 58 m. Statulėles Patlabai sudegino, kad šventi daiktai nesimėtytų.

Pasakojo Povilas Patlaba 77 m. iš Varsėdžių k., užr. 1977m.

Šilalės r. Upynos apyl. Vytogalos k. Onos Sungailienės ąžuole, kuris yra dešinėje Upyna — Šilalė kelio pusėje, buvo koplytėlė su nežinomo meistro Marijos Sopulingosios ir dviejų angelų statulėlėmis. Ją buvo padirbdinusi mano (Klemenso Lovčiko, (K.L.)) prosenelė Barbora Stanevičienė — Simonavičienė — Gestautaitė iš Vytogalos k. Statulėlės dabar yra Stasio Lovčiko sodyboje Vytogalos k. Šis ąžuolas anksčiau yra buvęs mano (K.L.) senelio Jono Stanevičiaus rėžyje. Greta jo augo ir kitas ąžuolas, iš kurio Jonas Sungaila savo žmonai Onai liepė padirbdinti kryžių. J. Sungaila mirė 1940 m. Ąžuolas užaugo didelis ir dar tebestovi.

Pasakojo Ona Sungailienė 91m. iš Vytogalos k., užr. 1972 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Vytogalos k. prie kelio Upyna — Šilalė kairėje pusėje guoboje, prie Prano Žymanto sodybos buvo koplytėlė su Rūpintojėliu. Jo meistras nežinomas. Viskas sunyko apie 1935 — 40 m. Seniau ta guoba buvo didelis medis, dabar baigia sunykti, medis nulūžęs, tik atžalos auga aplinkui.

Pasakojo Ona Sungailienė 90 m. iš Vytogalos k., užr. 1971m.

Šilalės r. Upynos apyl. Vytogalos k. kelio Upyna — Vytogala kairėje pusėje, priešais Stasio Gestauto sodybą, topolyle buvo koplytėlė su nežinomo meistro Marijos Sopulingosios statulėle. Statulėlė dingo 1963 m. Koplytėlės likučiai dar tebėra.

Pasakojo Rozalija Jurgaitienė 78 iš Miškinių k., užr. 1971m.

Šilalės r. Upynos apyl. Vytogalos k. kelio Vytogala — Obelynas kairėje pusėje, Broniaus Mikulskio sodyboje, topolyje, trišakume. buvo koplytėlė su Marijos Maloningosios statulėle. Koplvtėlę darė Jonas Martinkus iš Vytogalos k., statulėlės meistras nežinomas. Koplytėlė sunyko 1941 — 44 m. Statulėlė yra pas Br. Mikulskį. Domicelė Mikulskienė ją laiko pagarboje, nes karo metais jų ūkyje niekas nenukentėjo. Karo metu D. Mikulskienė sapnavo, kad virš jų klėties ore sklandė Marija su kūdikiu rankose. 1944 m. per karą jų ūkyje sprogo 12 artilerijos sviedinių. Vienas sprogo daržinėje, bet nė vienas sviedinys neužsidegė. Juozą Atutį, pirmąjį Mikulskienės vyrą, tėvai vertė ženytis turtingą, bet nemielą merginą. Važiuodamas į piršlybas Juozas nusiėmęs kepurę, pasimeldė prie Marijos ir prašė, kad neleistų ilgai blaškytis, o kad iš karto surastų sau sužadėtąją. Nuvažiavęs pas tėvų skiriamąją, jos nerado namuose. Grįždamas užsuko pas kitus pažįstamus, ten susipažino su kita mergina ir po kiek laiko iškėlė su ja vestuves. Dėl tų dviejų įvykių Marija buvo laikoma stebuklinga.

Pasakojo Domicelė Mikulskienė 64 m. iš Vytogalos k., užr. 1973 m.

Šilalės r. Upynos apyl. Vytogalos k. buvusioje Kazimiero Motuzo sodyboje prie klėties stovėjo koplytstulpis su ornamentuota saulute. Jame buvo šv. Kazimiero ir keletas kitų skulptūrėlių. Koplytstulpis sunyko tuoj po karo, apie 1947 m. Skulptūrėlės kažkur dingo.

Pasakojo Zosė Buivvdienė 62 m. iš Vytogalos k., užr. 1980 m.