Istoriniai, jubiliejiniai, proginiai paminklai

Šilalės rajono Upynos seniūnijos Kraikų kaime Antano Remeikio sodyboje stovėjo aukštas dviejų kryžmų ornamentuotas kryžius. Jį dirbo meistras Juozas Jurgaitis iš Gudirvių k. Kryžių statėsi Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečio ir išsikėlimo į vienkiemį proga. Kai statė kryžių, jau buvo pastatyti visi ūkiniai pastatai, sutvarkyta sodyba, pasodintas nemažas sodas.

Vykstant melioracijai 1984 — 1986 metais, Antano Remeikio sodyba buvo nukeliama. Iš A. Remeikio pareikalavo kryžių nukelti, nes priešingu atveju nemokės jam pinigų už nukeltą sodybą. Kryžių norėjo paimti Rumšiškių buities muziejus. Bet prasidėjus Atgimimui, atsirado sunkumų gauti transportą pervežti tokį didelį kryžių ir jis liko vietoje. Tada Kryžius buvo iškastas ir pervežtas į Upynos amatų muziejų. Ten jis ir dabar tebėra.

Pasakojo Joana Remeikienė 67 m. iš Kraikų k. Užrašė Klemensas Lovčikas 1977 m.

1969 m. pradžioje Kauno aviacijos klube, dalyvaujant Jonui Balčiūnui ir kitiems aviatoriams bei Vilniaus universiteto turistų kraštotyrininkų pirmininko pavaduotojams Rimui Matuliui ir Andriui Dručkui, buvo nutarta, kad gegužės 9 — 10 dienomis kraštotyrininkai rengs masinį žygį Žemaitijos keliais ir sutvarkys lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines. Sodybų tvarkymo planus parengė architektai Juozas Mikėnas ir Vladas Drupas. Gegužės 9 d. buvo sutvarkyta Stepono Dariaus gimtinė, gegužės 10 d. žygeiviai sutvarkė Stasio Girėno gimtinės aplinką ir pastatė akmenį. Prie jo buvo pritvirtinta juodo marmuro lenta su užrašu

ATLANTO NUGALĖTOJO STASIO GIRĖNO 1893 — 1933 GIMTINĖ

Akmuo buvo pastatytas vietoje labai sunykusio Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečio proga pastatyto kryžiaus tarp keturių ąžuolų, pasodintų taip pat 1928 m.

Akmenį iš Gudirvių k. Jono Rimkaus lauko už 7 km vilko traktorininkas Albinas Tamošaitis traktoriumi DT — 40, o Jonas Maselskis iš Upynos bei Juozas Vasiliauskas iš Vytogalos ratiniais traktoriais „Bielarus".

Tvarkymo darbuose dalyvavo Vilniaus universiteto studentai ir kraštotyrininkai iš visos Lietuvos. Darbams vadovavo aviatoriai Vytautas Pakarskas, Viktoras Ašmenskas, Vladas Drupas, Jonas Balčiūnas. Įrašus lentoje ir kitus akmens kalimo darbus atliko kauniečiai paminklų meistrai Jonas Šlapikas, Sigutė Talandytė, Juozas Talandis.

Po karo Upynos apylinkėse tai buvo pirmoji vieša žinia apie Lietuvos didvyrius, narsiuosius Atlanto nugalėtojus lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną.

Užrašė Klemensas Lovčikas 1990 m.

Senojo Obelyno kaimo centre, kryžkelėje, 1930 m., Vytauto Didžiojo metais, buvo pasodintas ąžuolas. Sodinimą organizavo Obelyno pradinės mokyklos mokytojas Puplesis. Ąžuolas ir dabar tebeauga.

Netoli ąžuoliuko, Petronėlės ir Antano Gestautų rūpesčiu jų žemėje, 1938 m. iš netašyto šakoto ąžuolo buvo pastatytas kryžius. Jo statymą atsimena Gestautų sūnus Stasys gimęs 1930 m. Kryžių dirbo meistras Vaičiulis iš Šilalės. Kryžius sunyko apie 1965 metus. Petronėlė Gestautienė vis prašydavo savo sūnaus Stasio ir marčios Stefos, kad padarytų tris darbus: pastatytų kryžių savo kieme, padėtų Antanui Turauskiui pastatyti koplyčią vadinamame „Šventoriuje" ir atstatytų kryžių kaimo kryžkelėje. Prasidėjus Atgimimui, visus motinos prašymus S. ir S. Gestautai išpildė.

Po Atgimimo, kryžiaus atstatymu pradėjo rūpintis Šilalės rajono švietimo skyriaus inspektorius Alfonsas Aušra (jo sesuo buvo ištekėjusi už Prano Kinderio Obelyno k.). Pats sunkiai sirgdamas, jis prašė Upynos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo Motiejaus Martišiaus, kad paragintų obelyniškius atstatyti kryžkelėje stovėjusį kryžių. Tai minčiai iš karto pritarė Stasys ir Stefa Gestautai. Visi ėmėsi darbo. Ąžuolo ieškojo Motiejus Martišius ir Vytautas Motuzas. Tinkamą ąžuolą surado Akmenos šlaite, Juliaus ir Elenos Trijonių žemėje. Kryžių dirbo Emilis Gėrkė ir jo sūnus Jonas, Antanas Rabiza, Vytautas Motuzas, Stasys Gestautas. Prie darbo labai noriai prisidėjo daugelis Obelyno, Pakoplyčio, Šiūrų kaimų gyventojų. Stefa Gestautienė (g. 1932 m.) meistrams ir talkininkams virė valgyti Kryžių padirbo maždaug per savaitę. Iš Obelyno kilęs ir Tauragėje gyvenantis girininkas Paulius Martinavičius parūpino tujų pasodinti prie kryžiaus.

1989 m. spalio 8 d. kryžių pašventino Šilalės vikaras Antanas Putramentas. Iškilmėse dalyvavo Kaltinėnų parapijos klebonas Petras Linkevičius, didelis būrys žmonių iš Obelyno, Pakoplyčio, Negėrų, Gaidėnų, Šiūrų, Vytogalos kaimų, Obelyno ir Upynos Sąjūdžio grupės.

Pasakojo Stasys Gestautas74 m. iš Obelyno k. Stefa Gestautienė 72 m. iš Obelyno k. Stefa Turauskienė 65 m. iš Obelyno k. Vytautas Motuzas 75 m. iš Obelyno k.

Kryžius pagal dailininko Adomo Varno projektą Tauragės apskričiai Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečiui paminėti Upynoje buvo pastatytas 1928 metų pavasarį. Jį dirbo upyniškis Juozas Stankovičius su sūnumi Vladu. Kryžiaus statymą organizavo mokytojai Antanas Šlapikas, Jonas Kriūka iš Upynos, šaulių vadas Tamašauskas iš Dvyliškės kaimo, pavasarininkų organizacijos pirmininkas Antanas Gotautas iš Paupynio kaimo.

Kryžių pašventino Upynos parapijos klebonas Mykolas Lovčikas. Kryžių pašventinus prakalbą pasakė mokytojas Antanas Šlapikas. Iškilmėse dalyvavo Upynos šauliai, tautiniais rūbais pasipuošusios pavasarininkės ir kiti gyventojai. Kryžius buvo išpuoštas vainikais ir gėlėmis. Po kryžiaus šventinimo iškilmių tautiniais drabužiais pasipuošę pavasarininkai, raiti šauliai ir klebonas ėjo į Vytogalą, kur taip pat buvo pašventintas Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečio kryžius Tą pačią dieną Upynos miestelio gatvėms buvo suteikti vardai.

Kiekvienais metais vasario 16 d. upyniškiai rinkdavosi prie kryžiaus paminėti Lietuvos Nepriklausomybės dienos.

Kryžius sunyko apie 1964 — uosius metus.

Pasakojo Vladas Stankovičius 65 m. iš Galvyčių k. Užrašė Klemensas Lovčikas 1972 m.

1988 m. Upynos gyventojai pritarė Upynos sąjūdžio grupės iniciatyvai atstatyti Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio kryžių. Ąžuolą kryžiui atvežė Antanas Greičius iš Sodalės k. Kryžių taip pat pagal A. Varno projektą, kurį išsaugojo meistro sūnus Vladas Stankovičius, padirbo Klemensas Lovčikas. Kryžių 1989 m. lapkričio 8 d. automobiliniu kranu pastatė Steponas Macijauskas, padėjo jo sūnūs Jonukas ir Tomukas, Antanas Viliušis, jo sūnus Žydrūnas, mokyklos direktorius Rimas Užumeckas, policininkas Alfonsas Bagdonas, Jonas Gudlinkis, Antanas Viliušis, Gedas Kasputis, Blažiejus Mikulskis, Vladas Mikulskis, Česlovas ir Vytautas Jurgaičiai, Virginijus Žymančius, Algis Liaudanskas, Edmundas Macijauskas, Kazys Jorudas.

1989 m. lapkričio 12 d. po pamaldų kryžių pašventino ir žodį tarė Upynos parapijos klebonas Jonas Macijauskas. Kalbėjo Sąjūdžio grupės nariai mokytojai Motiejus Martišius, Bronė Kasputienė, kryžiaus meistras Klemensas Lovčikas. Prie kryžiaus pamato buvo įkastas butelis su senojo ir naujojo kryžių istorijomis, Mikalinos Gestautienės ta proga parašytu eilėraščiu ir to meto metaliniais pinigais-kapeikomis. Kryžių vainiku apipynė ir išpuošė gėlėmis Upynos miestelio gyventojai. Eilėraščius deklamavo Upynos vidurinės mokyklos mokiniai Rita Kasputytė ir Songaila Vaclovas, Giesmes giedojo ir dainas dainavo Upynos bažnyčios choras ir etnografinis vaikų ansamblis „Kukutis". Fotografavo mokytojas Juozas Kvietkus, Kazys Bambalas, Saulius Lovčikas, Donatas Danielkus, Klemensas Lovčikas.

Iškilmėse dalyvavo apie 300 žmonių. Upynos kolūkio bei apylinkės valdžios žmonės nei statyme, nei šventinime nedalyvavo.

Užrašė Klemensas Lovčikas 1994 m.

Tauragės r. Mažonų sen. Vaitimėnų k. Antano Pipiro sodyboje prie kelio Ringaliai — Šilalė tebestovi jau pasviręs aukštas, vienos kryžmos, ornamentuotas kryžius, statytas 1928 m, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečiui paminėti. Pastatytas Vaitimėnų kaimo žmonių iniciatyva. Kryžių dirbo pats Antanas Pipiras.

1970 m. tiesiant kelią Ringaliai — Šilalė, kryžių norėta išrauti. Antanas Pipiras turėjo kreiptis į Vilnių, kad gautų leidimą kryžių palikti.

Pasakojo Stasė Pipirinė 50 m. iš Vaitimėnų k.

Užrašė Klemensas Lovčikas 1971 m.

1928 m. pavasarį kryžius pagal dailininko Adomo Varno projektą Tauragės apskričiai Nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti buvo pastatytas Vytogalos kaime. Pastatymą organizavo Jonas Sungaila iš Vytogalos k. Kryžiui ąžuolą davė seserys dvarininkaitės Antanina ir Marija Burneikaitės iš Bruškių k., dirbo Stasys Ramanauskas iš Varsėdžių k. Prie statomo kryžiaus Vytogalos kaimo gyventojai nusifotografavo.

Į kryžiaus šventinimo iškilmes žmonės ir Upynos parapijos klebonas Mykolas Lovčikas, pašventinus Upynos Nepriklausomybės kryžių, ėjo dainuodami, apsupti žalio vainiko, kurį nešė tautiniais drabužiais pasidabinusios pavasarininkės. Iš šonų būrį supo raiti šauliai su vainikais per krūtinę. Prie Vytogalos kaimo koplyčios parėdyto „bromo“ ateinančius pasitiko Vytogalos kaimo žmonės, pradinės mokyklos mokiniai, nešini Lietuvos herbu.

Po kryžiumi buvo pakastas butelis su dokumentais apie kryžiaus statymą ir įdėta metalinių centų ir litų. Prie kryžiaus buvo pritvirtinta žalvarinė lentelė su užrašu:

1918 — 1928

PRISIMINTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATGAVIMO DEŠIMTIES METŲ SUKAKTUVES IR PAGERBTI ŽUVUSIUS IŠ ŠIOS APYLINKĖS KARIUS GESTAUTĄ KAZĮ IR MIKULSKĮ ALEKSANDRĄ. FUNDATORIAI VYTOGALOS IR APYLINKĖS KAIMŲ GYVENTOJAI.

Prie kryžiaus kalbą pasakė Vytogalos pradinės mokyklos mokytojas Juozas Pipiras. Dainavo Vytogalos kaimo vaikai, paruošti girininko Bernardo Barzdaičio. Tą pačią dieną prie kryžiaus merginos ir moterys, jaunuoliai ir vyrai pasodino keturis ąžuoliukus.

Kryžius išstovėjo keturiasdešimt vienerius metus. 1969 m. tvarkant Stasio Girėno gimtinės aplinką, kryžius, jau gerokai aptrešęs, buvo nuverstas, o jo vietoje tais pačiais metais buvo pastatytas akmuo Stasio Girėno gimtinei pažymėti. Ornamentus surinko kraštotyrininkas Antanas Brazauskas. Dalis jų pateko į Upynos amatų muziejų.

Pasakojo Vytogalos k. gyventojai Barbora Lovčikienė 67 m, užrašyta 1970 m.

Ona Sungailienė 86 m., užrašyta 1971 m.

Kazimieras Motuzas 84 m., užrašyta 1970 m.

Domicėlė Mikulskienė 80 m.,užrašyta 1990 m.

1989 m. sausio 27 d. Upynos Sąjūdžio grupės narių iniciatyva buvusioje Vytogalos kolūkio raštinėje susirinko Vytogalos kaimo žmonės aptarti Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečio kryžiaus atstatymo reikalų. Kryžiaus atstatymui žmonės pritarė. Kadangi senojo kryžiaus vietoje stovėjo 1969 metais pastatytas akmuo, buvo nutarta kryžių statyti kitoje vietoje. Tam pritarė ir tuometinis Šilalės rajono architektas Erastas Petrauskas. Jis paženklino kryžiaus vietą ir nubraižė detalų planą.

Tinkamą ąžuolą į Vytogalą atvežė iš Gaubčio miško, priklausiusio Jonui Miltakiui. Mokytojas Kazimieras Šetkus ir tautodailininkas Klemensas Lovčikas pagal senąjį dailininko Adomo Varno projektą, išsaugotą upyniškio meistro Vlado Stankovičiaus, ir išlikusias senojo kryžiaus detales padirbo naują puošnų kryžių. Nukryžiuotasis yra nuo senojo kryžiaus. Jį išsaugojo vytogališkis Juozas Rimkus.

1990 m. birželio 22 d. iš Upynos atvažiavo automobilinio krano vairuotojas Steponas Macijauskas ir traktorininkas Pranas Mikulskis. Jie ir pastatė kryžių. Padėjo statyti Algis Maceikis, Algis Navickas, Zenonas Tamošaitis, Algis Dilnikas, Juozas Rimkus. Žalvarinę lentelę su pirmojo kryžiaus įrašo tekstu parūpino iš Vytogalos k. kilusi telšiškė Stasė Buivydaitė-Peleckienė ir jos vyras Stasys. Reikalingomis medžiagomis, transportu rūpinosi vytogališkė Kristina Pipirinė iš Tauragės bei Algis Dilnikas. Darbu prisidėjo, o vėliau kryžių papuošė ir aplinką sutvarkė: Jonas Adomaitis, Salomėja Klimienė, Onutė Sungailienė — Adomaitytė, Donata Šetkuvienė — Martinkutė, Giedrė Gedeikytė ir kiti vietiniai gyventojai.

1990 m. liepos 14 d. įvyko didelė Vytogalos ir aplinkinių kaimų šventė: kilusių iš Vytogalos krašto žmonių susitikimas, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą,  Žalgirio mūšio paminėjimas, ir atstatyto Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečio kryžiaus pašventinimas. Kryžių pašventino ir kalbą pasakė Upynos parapijos klebonas Romualdas Žulpa.

Kalbėjusieji Kazimieras ir Benediktas Šetkai, Klemensas Lovčikas papasakojo Nepriklausomybės kryžių istorijas, Vytogalos kaimo istoriją, Stasio Girėno gimtinės muziejaus istoriją. Buvo perskaitytas K. ir B. Šetkų parašytas testamentas, kurį vėliau įleido į kryžiaus pamatą kartu su abiejų kryžių istorijomis. Baigiamąjį žodį kaimo šventėje ir nepriklausomybės kryžiaus šventinimo iškilmėse tarė Vytogalos brigados brigadininkės pavaduotoja Regina Leškienė.

Šventės metu dainavo ir giesmes giedojo Upynos bažnyčios choras ir Upynos vidurinės mokyklos etnografinis ansamblis „Kukutis". Kryžiaus atstatymo istoriją paruošė Klemensas Lovčikas

Tauragės r. Mažonų sen. Ringalių kaimo kryžkelėje tebestovi paminklas, statytas 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečiui paminėti.

Paminklą iš betono padirbo vietinis meistras Mykolas Mačiulis. Ant stačiakampio pamato stovi į viršų siaurėjantis plokščias obeliskas. Paminklo vidurinėje dalyje yra niša. Joje stovėjo paties Mačiulio dirbta medinė Marijos Maloningosios statulėlė. Viršūnėje — paprastas geležinis kryžius. Pamato priekinėje dalyje įrašyta data „1928".

Kryžius tebestovi, o Marijos statulėlė dingo 1976 m.

Pasakojo Marijona Mačiulienė 74 m. Užrašė Klemensas Lovčikas 1977 m.

1928 m. Šilalės r. Upynos sen. Pagrybės k. (seniau Iždonų k.) pagal dailininko Adomo Varno projektą Tauragės apskričiai buvo pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio kryžius. Kryžių dirbo Stanislovas Ramanauskas iš Varsėdžių. Jį pašventino Varsėdžių parapijos kunigas Šveistrys.

Pasakojo Povilas Patlaba 76 m. iš Varsėdžių k.

Užrašė Klemensas Lovčikas 1976 m

Šilalės r. Upynos sen. Varsėdžių k. 1928 m. buvo pastatytas puošnus ornamentuotas, dviejų kryžmų Lietuvos Nepriklausomybės 10 — mečio jubiliejinis kryžius. Jis stovėjo tarp buvusios senosios špitolės ir buvusios aštuonmetės mokyklos. Kryžių dirbo Stasys Ramanauskas iš Varsėdžių pagal dailininko Adomo Varno projektą Tauragės apskričiai. Kryžių šventino Varsėdžių parapijos kunigas Šveistrys. Kryžius sunyko jau susikūrus kolūkiams apie 1950 metus.

Pasakojo Povilas Patlaba 76 m. Varsėdžių k.

Užrašė Klemensas Lovčikas 1976 m.

Artėjant Mato Šalčiaus gimimo šimtosioms ir mirties penkiasdešimtosioms metinėms Kazimierui Šetkui kilo mintis įamžinti pirmojo Vytogalos pradinės mokyklos mokytojo, garsaus keliautojo ir žurnalisto atminimą. Kartu su kitu Upynos Sąjūdžio grupės nariu Klemensu Lovčiku kreipėsi į Šilalės rajono liaudies švietimo skyrių. Sumanymui pritarė ir rajono valdytojas Juozas Raudonius, Švietimo skyriaus vedėjas Vainas Brazdeikis.

1990 m. liepos mėn. 9 d. Vytogaloje Vainas Brazdeikis, Upynos kolūkio pirmininkas Romualdas Bertašius, Upynos apylinkės sekretorė Stefa Kažukauskienė, Kazimieras Šetkus ir Klemensas Lovčikas aptarė paminklinio akmens statymo reikalus. Paminklui vietą parinko ir projektą parengė vyriausiasis rajono architektas Erastas Petrauskas.

Paminklui akmenį pargabeno iš Boneventūro Valanto žemės Kliūkių k. Paminklo viršūnę — vario saulutę — padarė tautodailininkas Klemensas Lovčikas, o M. Šalčiaus bareljefą iš šviesaus metalo nuliejo Kazimieras Šetkus. Rajono švietimo skyriaus užsakymu Klaipėdoje buvo nulieta metalinė lentelė su įrašu:

MATUI ŠALČIUI (1890 — 1940) PEDAGOGUI, ŽURNALISTUI IR KELIAUTOJUI ATMINTI. 1911 m. ĮKŪRĖ VYTOGALOS PRADINĘ MOKYKLĄ, ČIA REDAGAVO LAIKRAŠTĮ „MOKYKLA".

1990 m. rugsėjo 21 d. K. Šetkus ir K. Lovčikas pastatė paminklinį akmenį, rugsėjo 28 d. sutvarkė aplinką, o 1990 m. spalio mėn. 5 d. Mokytojo dienos proga paminklas buvo atidengtas. Paminklinį akmenį pašventino Upynos parapijos klebonas Romualdas Žulpa. Į iškilmes iš Kauno atvyko vienintelė gyva Mato Šalčiaus duktė Raminta Šalčiūtė — Savickienė. Ji padėkojo vytogališkiams už tėvo atminimo išsaugojimą, pakvietė aplankyti jos atsivežtų dokumentų ir nuotraukų ekspoziciją S. Girėno muziejuje. Ekspoziciją šventės dalyviai apžiūrėjo po to, kai pasodino 15 liepaičių buvusios pirmosios Vytogalos pradinės mokyklos vietoje.

Šventėje dalyvavo rajono atstovai rajono tarybos pirmininkas Alfonsas Bartkus, rajono Sąjūdžio pirmininkas Kazimieras Juknius, mokytojai iš Varsėdžių, Obelyno, Upynos, Šilalės mokyklų, Upynos etnografinis ansamblis „Kukutis", Vytogalos pradinės mokyklos mokiniai.

Kalbėjo Benediktas ir Kazimieras Šetkai, Ramutis Razevičius, Alfonsas Bartkus. Minėjimą vedė Upynos vidurinės mokyklos mokytoja Nijolė Bargailaitė ir direktorius Rimantas Užumeckas.

Užrašė Klemensas Lovčikas 1991 m.

Šilalės r. Upynos sen. Varsėdžių k. netoli šventoriaus vartų stovėjo cementinis paminklas, pastatytas 1934 m. pavasarininkų kuopos įkūrimo Varsėdžiuose 10 — mečio proga. Jį dirbo Jeronimas Jasudas iš Kiaukų k. Paminklą sudarė penki mažėjantys kubai, sudėti vienas ant kito. Viršūnėje - akmeninis kryžius. Kubų kraštai buvo išmūryti netašytais akmenimis. Paminklo apatinėje dalyje buvo užrašas:

VARSĖDŽIŲ „PAVASARIO" FEDERACIJA

1924 — 1934

Antroje dalyje buvo Šv. Aloyzo, jaunimo globėjo, bareljefas, trečioje -pavasarininkų emblema su įrašu apačioje DIEVUI ir TĖVYNEI. Ketvirtoje dalyje — valstybinis herbas — Vytis. Šoninėse dalyse buvo Gedimino stulpai, Lietuvos kario ir Vytauto Didžiojo ir kitokie bareljefai.

1964 m. paminklas sovietinės valdžios buvo sunaikintas.

Pasakojo Jeronimas Jasudas 80 m. iš Kiaukų k. Užrašė Klemensas Lovčikas 1974 m.

1990 m. Varsėdžių kaimo žmonės nutarė Pavasarininkų paminklą atstatyti. Paminklo atstatymu rūpinosi Zuzana Kelpšienė, Adelė Augustienė, Kazimieras Bartkus, Jonas Petkus. Projektą kūrė iš Varsėdžių kilęs architektas Juozas Višinskas ir dailininkas Osvaldas Neniškis, padirbo vietinis meistras Stasys Reimeris. Paminklas iš keturių dalių, kurių kiekviena aprėminta tašytais akmenimis. Fasadinėje dalyje — senasis įrašas: VARSĖDŽIŲ PAVASARIO FEDERACIJA 1924-1934. ir kiti senajame paminkle buvę ženklai ir įrašai. Kairėje pusėje yra Vinco Kudirkos, Gedimino, Lietuvos kario, dešinėje — Jono Basanavičiaus, Vytauto, Lietuvos kario, nugarinėje pusėje — Maironio, Valančiaus bareljefai. Po Maironio bareljefu yra „GRAŽI TU, MANO BRANGI TĖVYNE" ketureilis. Viršutinėje dalyje iš trijų pusių yra Gedimino stulpai. Paminklas kainavo 6800 rublių. Obelyno tarybinis ūkis skyrė 4000 rublių, kitus paaukojo Bytlaukio kolūkis, kun. Antanas Ivanauskas, kun. Antanas Putramentas, Stasys Malakauskas, Stasys Skalauskas, Zosė Dambrauskaitė, Ona Rimkutė ir daugelis kitų. 1990 m. rugsėjo mėn. 15 d. parapijiečių ir buvusių varsėdiškių iniciatyva atstatytas paminklas buvo pašventintas. Šventino Šilalės parapijos klebonas A. Ivanauskas.

Šventėje dalyvavo apie 200 žmonių. Buvo Upynos apylinkės pirmininkas Ramutis Razevičius.

Pasakojo Zuzana Kelpšienė iš Varsėdžių k. Užrašė Klemensas Lovčikas 1990 m.

Tauragės rajone, Mažonų seniūnijoje Vaitimėnų kaimo centre prie kelio Ringaliai — Šilalė, dešinėje pusėje prie Antano Pudžiuvelio sodybos stovėjo aukštas, vienos kryžmos, gausiai ornamentuotas kryžius, statytas 1930 m, skirtas Vytauto Didžiojo 500 — sioms mirties metinėms paminėti, Pastatytas Vaitimėnų kaimo žmonių iniciatyva. Kryžių dirbo vietinis meistras Jonas Sakalauskas.

(Kryžius sunyko apie 1995 metus.)

Pasakojo Izidorius Vitkus 50 m. iš Vaitimėnų k. Užrašė Klemensas Lovčikas 1970 m.

Šilalės r. Šilalės kaimiškojoje sen. Tūbinių k. prie pietinio šventoriaus kampo stovėjo Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus paminklas. Jis buvo cementinis trikampis (tokios formos kaip ir Kvėdarnoje). Paminklo viršūnę puošė metalinė saulutė. Šonuose buvo bareljefai: Vytis, Gediminas... Jį 1930 m. dirbo Jeronimas Jasudas iš Kiaukų k. Paminklo statymą organizavo Tūbinių pradinės mokyklos mokytojas Zigmas Jaunius. Paminklą sudaužė partorgas Jankelis apie 1964 m.

Pasakojo Viktoras Mikalauskas 64 m. iš Tūbinių k.

Jeronimas Jasudas 80 m. iš Kiaukų k. Užrašė Klemensas Lovčikas 1974 m.

2009 m. rugpjūčio 2 d. buvo pašventintas Girdiškės centre stovintis ąžuolinis koplytstulpis, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečio atminimui. Koplytstulpį padirbo tautodailininkas Klemensas Lovčikas. Rūpintojėlį išdrožė dievdirbys Zigmas Rimgaila kilęs iš Varsėdžių. Marijos Snieginės atlaidų dieną, po pirmųjų šv. Mišių jį pašventino Upynos klebonas kun. Antanas Gutkauskas. Šventinimo iškilmėse dalyvavo vikaras Arvydas Mačiulis ir naujai paskirtas Upynos parapijos klebonas kun. Eduardas Steponavičius. Upynos parapijos jaunimo choras su vargonininke Renata Gužauskiene pagiedojo keletą giesmių. Šventę fotografavo mokytoja Laima Skirgailienė.

Koplytstulpis į Girdiškę atkeliavo Upynos vidurinės mokyklos mokytojų Reginos Mickuvienės ir Virginijos Bartkienės pasiūlymu. Pastatymą organizavo Vitas Jaškauskas. Jam talkininkavo Algirdas ir Mindaugas Vaitkai, Zigmas Zubrickas. Gėles sodino, vainikus pynė Violeta Jankauskienė ir Dalia Vaitkienė.

2009 m. liepos 18 d. Senojo ir Naujojo Obelyno kaimuose buvo pašventinti du ąžuoliniai koplytstulpiai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.Vienas koplytstulpis stovi prie kelio prieš Obelyno pagrindinę mokyklą. Jį ištašė Obelyne gyvenantis nagingas meistras Jonas Gerkė. Rūpintojėlį išdrožė dievdirbys Alfonsas Maulius, kilęs iš Vaitimėnų k. Koplytstulpį statė Antanas Aužbikavičius, Vytautas Maulius, Antanas Jurgaitis, Petras Trapas, Klemensas Lovčikas. Aplinką puošė šventei ir dabar tvarko Stefanija Kulikauskienė. Antrą koplytstulpį ištašė tautodailininkas Vaclovas Kromelis. Šv. Petro statulėlę išdrožė jo žmona tautodailininkė Liuda Kromelienė ir jį patys pastatė prie Senojo Obelyno senkapio, netoli autobusų stotelės, buvusioje savo sodyboje. Koplytstulpius šventino Šilalės parapijos vikaras Kęstutis Motiekaitis. Po koplytstulpių pašventinimo vyko Kromelių, Rabizų, Gerkių, Poškų, Stankų, Bambalų giminių susitikimas.

Upynos sen., Pabremenio k., prie kelio ant Bremenos upelio kranto po uosiu stovi naujas ornamentuotas ąžuolinis kryžius. Ant jo yra iškalti žodžiai: „Lietuvos 1000 — čiui paminėti. 2009". Jį padirbo tautodailininkas Zigmas Rimgaila.

 Kryžiaus pastatymo istorija tokia. Toje vietoje nuo seno stovėjo jau pakrypęs kryžius. Kaip pasakojo Jadvyga Kuizinienė, jį buvo pastačiusi Marijona Kuizinienė iš Pabremenio k. kad nesivaidentų. Kartą Šilalėje gyvenantis fotografas Deividas Leilionas jau visai palinkusį kryžių nufotografavo. Nuotrauka buvo labai įdomi — už kryžiaus iš žemės sklido šviesos spindulių pluoštas. Ši fotografija labai nustebino fotografą ir jo tėvą. Tada Jonas ir Deividas Leilionai nutarė toje vietoje pastatyti naują kryžių, kartu paminint Lietuvos tūkstantmetį.

2009 metų gegužės 17 d. Kaltinėnų sen. Pagrybės k. prie kelio į Kaltinėnus, ties Reginos ir Vytauto Mickų sodyba buvo pašventintas naujas ąžuolinis koplytstulpis, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Ąžuolą koplytstulpiui parūpino Regina Mickuvienė ir Vilija bei Kazimieras Bušinskiai. Koplytstulpį ir metalinę saulutę padarė Klemensas Lovčikas, Rūpintojėlį išdrožė gabus dievdirbys Alvydas Pocius iš Kaltinėnų. Koplytstulpį statė Kazimieras Bušinskas, Vytautas ir  Paulius Mickai, Jonas Gudjonis, broliai Justinas, Tadas, Laimonas Gudjoniai. Į šventinimo iškilmes susirinko gausus būrys Pagrybės ir aplinkinių kaimų gyventojų. Buvo svečių ir iš rajono. Šventę vedė Dovilė Kėblaitė. Prie koplytstulpio, papuošto gėlėmis, prie Lietuvos trispalvės, kurią laikė Justina Bušinskaitė, Laura Gečaitė, Karolis Gečas, M. Armonas, visi sugiedojo Tautinę giesmę. Koplytstulpį pašventino Kaltinėnų parapijos klebonas Narsutis Petrikas. Šventėje dalyvavo ir kalbėjo Šilalės r. savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė, Šilalės Vl. Statkevičiaus muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė, Kaltinėnų PSPC vadovas, medicinos mokslų daktaras Kornenjus Andrijauskas, meistras Klemensas Lovčikas, Laukuvos moterų klubo atstovės Reda Knystautienė ir Laima Rupšytė. Susirinkusieji prie koplytstulpio pagal seną paprotį, kaip būdavo įprasta gegužės vakarais, Marijos garbei pagiedojo giesmių, pasimeldė.Vėliau visi kaimynai ir svečiai susėdo už stalų prie pirtelės po ąžuolais, vaišinosi geriausių kaimo gaspadinių D. Rimkienės ir N. Kėblienės, bei savo atsineštomis vaišėmis ir dar ilgai bendravo, kalbėjosi, dainavo. Visiems grojo, visus linksmino broliai Kęstutis ir Jonas Gėrybos. Šventę fotografavo Arvydas Zdanavičius. Gražią šventę savo kaimo žmonėms surengė Regina ir Vytautas Mickai bei Vilija ir Kazimieras Bušinskai. Apie šventę mokytoja R. Mickuvienė rašė „Šilalės artojo" 2009 05 19 dienos numeryje užbaigdama tokiais žodžiais: „Ir liko prie kelio stovėti koplytstulpis, ir žvelgia Rūpintojėlis į žmones, kurie čia sustoja, lyg linkėdamas neužmiršti, kad esame lietuviai".

2009 m. liepos 5 dienos saulėlydžio nuspalvintą pavakarį ant Svystkalnio prie degančio laužo suvažiavo didžiulis upyniškių būrys, apie 100  žmonių. Atvažiavo Upynos klebonas kun. Antanas Gutkauskas, pašventino koplytstulpi pastatytą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Vargonininkė su choristais pagiedojo giesmę „Rūpintojėlio skundas", „Lietuva brangi". Jiems pritarė visi susirinkusieji. Vaida Maraulytė paskaitė  Gedimino Griškevičiaus eilėrašti „Mūsų Lietuvos rūpintojėnui". 21 valandą visi kartu su visa Lietuva pagiedojo Tautinę giesmę. Dar pasišildę prie laužo, pabendravę saulei leidžiantis visi išsiskirstė savo širdyse nešdamiesi dalelę  šventės. Koplytstulpį padirbo upyniškis meistras Jonas Žukauskis. Rūpintojėlį iš aukštai žvelgiantį gimtinės klonius išdrožė dievdirbys Alfonsas Maulius, kilęs iš Vaitimėnų k. Koplytstulpi statė Aivaras Tamošaitis, Vytautas Maulius, Petras Trapas ir Klemensas Lovčikas. Koplytstulpi rožėmis išpuošė ir gėlėmis apsodino Regina Maraulienė ir Stefa Radzevičienė.

2009 m. liepos 19 d. Upynos bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai ir miestelio šventė. Buvo minima Lietuvos vardo tūkstantmetis ir Upynos miestelio 455 metų jubiliejus. Šventėje dalyvavo Šilalės r. meras Albinas Ežerskis, administracijos direktorė Zita Lazdauskienė, rnero pavaduotojas Jonas Gudauskas. Nuo pat ryto Upynos gyventojai ir suvažiavę svečiai lankė Upynos liaudies amatų muziejų, apžiūrėjo parodas: Upynos vidurinei mokyklai — 50 metų „Jais mes didžiuojamės" ir „Upynos krašto kuriantys žmonės". Po pamaldų klebonas kun. Antanas Gutkauskas pašventino naujai pastatytą koplytstulpį, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Koplytstulpį padirbo upyniškis meistras Jonas Žukauskis. Rūpintojėli išdrožė dievdirbys Alfonsas Maulius, kilęs iš Vaitimėnų. Koplytstulpį pastatė Aivaras Tamošaitis, Vytautas Maulius, Antanas Jurgaitis, Petras Trapas, Klemensas Lovčikas. Vainiką pynė ir papuošė Elytė Pundinienė ir Virginija Viliušienė. Prie koplytstulpio keletą dainų padainavo Upynos laisvalaikio salės moterų ansamblis, Upynos ir Girdiškės choristai, vadovaujami Renatos Gužauskienės. Kalbėjo kun. A. Gutkauskas ir K. Lovčikas. Vėliau visi susirinko miestelio aikštę, kur vyko Lietuvos vardo tūkstantmečio ir Upynos miestelio 455 metų jubiliejaus šventė. Buvo pristatyta pašventinta Upynos vėliava ir herbas. Rajono mero pavaduotojas Jonas Gudauskas aktyviausiems bendruomenės nariams įteikė garbės raštus: Reginai Mickuvienei, Sigitui Kažukauskui, Klemensui Lovčikui. Upynos laisvalaikio salės ir Upynos Stasio Girėno vidurinės mokyklos saviveiklininkai parengė šventinį koncertą. Užėjusi liūtis privertė persikelti visus laisvalaikio salę, kur šventę tęsė dainininkės Vitalija Katunskytė ir jos dukra.

Varsėdžiuose prie parapijos namų stovi aukštų trijų kryžių kompozicija. Kryžiai skirti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Ant vidurinio kryžiaus — Nukryžiuotasis. Ant šoninių — „latrų“ (skulptūrų), kurie buvo nukryžiuoti kartu su Kristumi. Šiuos kryžius ir skulptūras padirbo kilęs iš Varsėdžių talentingas meistras Zigmas Rimgaila. Kryžių pastatymą organizavo Upynos parapijos klebonas kun. Antanas Gutkauskas. Statė Arūnas Smirinenka su sūnumis Ignu ir Andriumi, Egidijus Milkintas, Gintautas Venskūnas, Zigmas Rimgaila. Vainikus pynė, kryžius papuošė ir aplinką tvarkė Ona Vaitiekaitytė, Stefanija Jačienė ir Stasė Milkintienė. Kryžius šventino Telšių vyskupas JE Jonas Boruta 2009 m. rugpjūčio 17 d. per vaikų Sutvirtinimo sakramento teikimą.

2009 m. rugsėjo 12 d. Vytogalos kaimo šventės metu buvo pašventinti du ąžuoliniai koplytstulpiai ir kryžius, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Koplytstulpius ištašė ir saulutes nukalė tautodailininkas Mindaugas Turolevičius, gimęs Tauragėje, dabar sugrįžęs tėvų ir senelių gimtinę Vytogalą.. Rūpintojėlius išdrožė dievdirbiai Alfonsas Maulius, kilęs iš Vaitimėnų ir Zigmas Rimgaila, kilęs iš Varsėdžių.

Dėl koplytstulpių statymo Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui 2008 m. gruodžio 19 d. buvo tartasi su vytogališkiais Kazimieru Šetkumi, Stanislovu Poška, Romu Tamošaičiu, Antanu Jurgaičiu, Edmu Auryla. Tokiam sumanymui visi pritarė.  Kryžių dirbo tautodailininkas Klemensas Lovčikas, kilęs iš Vytogalos. Kryžių skyrė Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui ir tėviškės atminimui. Kaimo šventę rengė Vytogalos kaimo bendruomenė (pirmininkė Lina Gudeliūnienė).

Šventėje, Upynos klebono kun. Eduardo Steponavičiaus, kvietimu dalyvavo Telšių vyskupas Jo Ekscelencija Jonas Boruta, diakonas Modestas Ramanauskas. Dalyvavo Šilalės r. meras Albinas Ežerskis, mero pavaduotojas Jonas Gudauskas, Kaimo bendruomenių koordinacinio centro pirmininkė Teresė Jankauskienė, Upynos seniūnė Stefa Kažukauskienė. Vytogališkiai vyskupą ir svečius pasitiko gyvenvietės pradžioje. Čia vyskupas sveikinosi su žmonėmis, pašventino koplytstulpi. Iš čia visa vytogališkių procesija kartu su JE vyskupu, su bažnytinėm vėliavom giedodami giesmes nuėjo prie antro koplytstulpio, stovinčio kitame kaimo gale. Pašventinus šį koplytstulpį, procesija pakilo į kalnelį, pašventinti kryžiaus ties Lovčikų sodyba.

Po paminklų pašventinimo visi sugrįžo į Stasio Girėno gimtinės sodeli, kur JE vyskupas Jonas Boruta kartu su Upynos klebonu kun. Eduardu Steponavičiumi aukojo šv, Mišias. Jų metu giedojo Upynos bažnyčios jaunimo choras (vargonininkė Renata Gužauskienė). Po šv, Mišių šventę vedė S. Girėno gimtinės muziejininkė, Vytogalos bendruomenės pirmininkė Lina  Gudeliūnienė. Jai padėjo Vytogalos kaimo moksleiviai Toma Butautaitė ir Aidas Sugintas. Pirmininkė įteikė padėkos raštus tautodailininkams ir jaunimo chorui, padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šventės. Kalbėjo meras A. Ežerskis, mero pavaduotojas J. Gudauskas, tautodailininkas K. Lovčikas. Šventę fotografavo „Šilo aido“ korespondentė Ona Gudavičienė, filmavo vytogališkė Simona Poškaitė. Po šventinių iškilmių dar ilgai bendravo prie kavos ir arbatos.

Koplytstulpius statė Aivaras Tamošaitis, Vytautas Maulius, Antanas Jurgaitis, Petras Trapas ir Klemensas Lovčikas. Kryžių statė Tomas Macijauskas, Antanas Petraitis ir Klemensas Lovčikas. Koplytstulpių aplinką tvarkė, gėles sodino, pynė vainikus Regina Feleckevičienė, Elena Vaičaitienė, Loreta Stulgienė, Regina Poškienė, Danguolė Januškienė, Stasys ir Darius Poškai, Danutė Lovčikienė.